Vilniuje vyko forumas „ES skaitmeninės tapatybės dėklė: iššūkiai ir galimybės Lietuvai“ – tai pirmasis toks renginys Lietuvoje, subūręs tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atstovus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Europos Parlamentui įteisinus ES skaitmeninę tapatybę, ne tik visam viešajam sektoriui, bet ir pagrindiniams reguliuojamiems verslo sektoriams – transporto, energetikos, finansų, telekomunikacijų ir kitiems – atsiranda prievolė teikiant paslaugas nacionaliniu ar tarpvalstybiniu lygiu savo IT sistemose priimti ES skaitmeninės tapatybės dėklę kaip asmens tapatybės patvirtinimo ir duomenų dalinimosi priemonę.
„Visos ES valstybės narės yra įpareigotos sukurti arba naujiems reikalavimams pritaikyti savo nacionalinę dėklę. Dar svarbiau – pirmą kartą kuriama sistema, kurioje visos dėklės turės sąveikauti tarpusavyje. Tai reiškia, kad šalys turės pasirengti priimti kitų šalių piliečių bei verslo subjektų duomenis per nacionalines dėkles. Tai revoliucinis proveržis ES skaitmenizavimo istorijoje. Norint įgyvendinti šį ambicingą tikslą Lietuvoje, reikalingas bendras tarpinstitucinis darbas ir koordinavimas, politinė valia ir finansavimas, visų suinteresuotų šalių aktyvus įsitraukimas ir dalyvavimas. Ruoštis turime visi ir jau dabar“, – forume kalbėjo „Potential“ vadovė Lietuvoje Vilma Misiukonienė.
Forumo organizatorius Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM kartu su partneriais Vidaus reikalų ministerija, VĮ „Regitra“, UAB „Citybee“ ir Asmens dokumentų išrašymo centru prie VRM Lietuvoje įgyvendina bandomąjį skaitmeninės tapatybės dėklės projektą, iš dalies finansuojamą Europos Komisijos. Lietuva yra didžiausio iš keturių – konsorciumo „Potential“ dalyvė.
Pasak V.Misiukonienės, šiuo metu vykdomi Europos Komisijos inicijuoti bandomieji projektai yra tik pirmas žingsnis naujos ES skaitmeninės tapatybės link. Pagal naują eIDAS2 reglamentą, ES valstybės narės turi apie 3 metus pasirengti rinkai pateikti savo nacionalines dėkles. Tad kitame etape lauks dėklės sukūrimo darbai ir teisinės bazės pakeitimai. Daugiau nei dešimt rolių, susijusių su dėklės ekosistema, turės būti sukurtos arba deleguotos (priskirtos) valdžios institucijoms, siekiant užtikrinti valdymą ir saugumą. Lietuvoje jau kuriamas nacionalinės dėklės modelis, kuris kitais metais bus išbandytas testuojant skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygiu.
VĮ „Regitra“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis forume pristatė skaitmenino vairuotojo pažymėjimo viziją. Pasak jo, dėklėje patalpintas skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas bus visada po ranka, leis lengvai pateikti savo duomenis skirtingose situacijose, pavyzdžiui sustabdžius policijai ar nuomojantis automobilį, taip pat turės tokias funkcijas kaip priminimai apie vairuotojo pažymėjimo ar medicininės pažymos galiojimo pabaigą.
Audrius Bendinskas, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius, forume kalbėjo apie skaitmeninės tapatybės reikšmę tarpvalstybiniame elektroninių paslaugų pasiekiamume. Pasak jo, iš šiuo metu užsienyje gyvenančių 700 000 Lietuvos piliečių, dėl įvairių priežasčių vos 1 proc. naudojasi asmens atpažinties ir kvalifikuoto el. parašo galimybe asmens tapatybės kortelėje. Tai reiškia, jog dabar turimomis priemonėmis itin mažai piliečių gali pasiekti valstybės institucijų suskaitmenintas paslaugas Lietuvoje.
Audrius Ramoška, VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto partnerystės docentas, pabrėžė, jog Lietuvai privalu investuoti į skaitmeninės tapatybės dėklę, nes „McKinsey Global Institute“ tyrimų duomenimis, šalys, įdiegiančios skaitmeninį ID, iki 2030 m. galėtų padidinti savo BVP nuo 3 iki 13 procentų.
Forume pristatyta ir kitų šalių geroji patirtis. Suomijos atstovai pristatė savo skaitmeninės dėklės pavyzdį, Lenkijos atstovė – skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą. Ukrainos atstovai pristatė e-valdžios paslaugų sistemą DIA – daugiau nei 20 mln. Ukrainos gyventojų jau ne vienerius metus šalyje naudojasi skaitmeninio paso, skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo ir dar 17 kitų skaitmeninių dokumentų privalumais.
ES skaitmeninės tapatybės dėklė suteiks galimybę europiečiams naudotis skaitmeninėmis paslaugomis bet kurioje valstybėje narėje. Tai pagerins verslo sandorių, sudarytų el. būdu tarp skirtingų šalių verslo subjektų, galimybes, skatins verslo inovacijas ir prisidės prie bendro ekonomikos augimo. Ši naujovė taip pat stiprins piliečių pasitikėjimą jų asmens duomenų saugumu skaitmeninėje erdvėje.
Paieška archyve
