JAV užvirus politinei kovai dėl Kinijos bendrovės „TikTok“, apie socialinių tinklų įtaką, potencialią žalą ir būtinybę reguliuoti jų veiklą vėl imta garsiau kalbėti ir Europoje. Anksčiau buvo tikimasi, kad „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Pinterest“, „Snapchat“, „X“ (buvęs „Twitter“) ir „YouTube“ pakankamai pažabos Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninių paslaugų aktas.
Pagrindiniai reguliavimo iššūkiai
Tiesa, kokie tai veiksmai turėtų būti, kol kas nesutariama. Pasak 15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ viešėjusio advokato, profesoriaus dr. Mindaugo Kiškio, didžiausias iššūkis yra socialinių tinklų globalumas: „Europos Sąjunga, nors ir vienija 27 valstybes, pasaulio mastu tėra palyginti nedidelis žemės lopinėlis. Teoriškai reguliacines taisykles sukurti galima, tačiau kaip jas įgyvendinti šalyse, kurios nėra ES dalis?“, – retoriškai klausė M.Kiškis.
Dar vienu iššūkiu profesorius įvardijo tokių taisyklių bendrą vardiklį: „Skirtingose šalyse vertybės suprantamos skirtingai – netgi tokios fundamentalios, kaip, pavyzdžiui, žmogaus teisės. Jau nekalbant apie kasdieniškesnius mūsų gyvenimo aspektus – pavyzdžiui, amžius, nuo kurio žmogus gali legaliai atlikti finansinį sandorį internete, skiriasi net tarp pačių ES šalių“, – atkreipė dėmesį advokatas.
Antrasis laidos „Tavo balsas – Europa“ svečias, skaitmeninės reklamos ir komunikacijos paslaugas teikiančios agentūros „SOMA agency“ vadovas Arijus Žakas savo ruožtu priminė, kad šie iššūkiai, svarstymai ir problemos – toli gražu ne nauji: „Noras reguliuoti – toks pat senas, kaip ir pats internetas. Nors idėja lyg ir teisinga, niekas negali pasakyti, kur toji riba tarp žmogaus pasirinkimo laisvės ir draudimų, saugant jį nuo neigiamų pasekmių“, – pabrėžė pašnekovas.
Galbūt reguliuoti apskritai nereikia?
Suvaržymų priešininkai sako, kad reguliuoti apskritai nereikia, nes ilgainiui viskas susitvarkys savaime. M.Kiškis sako suprantantis šią nuomonę: „Natūrali evoliucija gal ir nėra pats blogiausias kelias, kaip išgryninti ilgiausiai išliekančius, universaliausius, didžiausią vertę turinčius dalykus. Vadovaujantis tokia filosofija, būtų galima pasakyti, kad ES dabar bando statyti vežimą prieš arklį: mes norime reguliuoti interneto procesus, nors iš tiesų net nežinome, kaip internetas atrodys po kelerių metų“, – sakė profesorius.
A.Žakas savo ruožtu sakė apskritai netikintis draudimais, nes jie dažniausiai neduoda norimų rezultatų: „Problemų ir pavojų internete – daugybė: pradedant sukčių veikla, mūsų asmeninių duomenų vagystėmis ir nutekinimu, baigiant blokų grandinės (blockchain) technologija, kuri, beje, ir buvo sugalvota kaip decentralizuotas, reguliavimui ir kontrolei atsparus instrumentas. Aš labai abejoju, kad mes visas šias problemas galime išspręsti ir manau, jog kur kas svarbiau yra kuo daugiau žinoti, mokytis ir edukuoti“, – apibendrino skaitmeninės reklamos specialistas.
Diskusijos metu 15min tinklalaidės „Tavo balsas – Europa“ svečiai taip pat aptarė verslo požiūrį į reguliavimą internete, politikų pažadus ir realias galimybes reguliuojant socialinius tinklus, vartotojo galimybes išsireikalauti kompensaciją, dirbtinio intelekto įtaką socialinių tinklų turiniui bei kitas aktualias temas. Tinklalaidė rengiama įgyvendinant projektą „Tavo balsas stiprina Europą“, remiant Europos Parlamentui. Laidą veda komunikacijos specialistas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.
Paieška archyve
