Jau netrukus Europos Sąjungoje turėtų būti priimtas reikalavimas saulės elektrinėmis uždengti visų naujų ir dalies jau esamų pastatų stogus. Prieš kelis metus panašus reikalavimas, priimtas Lietuvoje, vis dar neįgyvendintas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos atnaujinimo. Nuspręsta, kad nuo 2026 m. ant visų naujų viešų ir negyvenamosios paskirties pastatų, turinčių bent 250 m2 naudingo ploto, bus privaloma ant stogų įrengti saulės elektrines. Nuo 2029 m. šis reikalavimas bus taikomas visiems, bet kokio ploto gyvenamiesiems pastatams. Jau pastatytų viešosios paskirties pastatų, kurių naudingas plotas ne mažesnis nei 250 m2, stogai, pradedant nuo pačių didžiausių, iki 2030 m. privalės būti padengti saulės elektrinėmis.
Šiuo reikalavimu siekiama paspartinti ES perėjimą prie žaliosios elektros energijos, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą atsinaujinančios energetikos sektoriuje. ES saulės energetikos strategijoje numatoma iki 2025 m. įrengti daugiau kaip 320 GW naujų saulės elektrinių, o iki 2030 m. – beveik 600 GW. Tikimasi, kad papildomi pajėgumai iki 2027 m. pakeis 9 mlrd. m3 gamtinių dujų suvartojimo per metus. Be to, Europos Komisija siekia sutrumpinti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras. Apskaičiuota, kad nuo dabar iki 2027 m. reikės 26 mlrd. EUR investicijų į saulės energetikos plėtrą.
Domantas Tracevičius, aplinkosauginės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas, teigia: „nauji reikalavimai – puiki galimybė Lietuvai daugiau pasigaminti atsinaujinančios elektros energijos, didinti energetinę nepriklausomybę, o gyventojams ir verslams – sutaupyti. Elektros energija būtų pagaminama ten, kur suvartojama, būtų mažesnis poreikis investuoti į elektros energijos tinklų plėtrą. Be to, ne viena šalis jau yra sėkmingai pradėjusi įgyvendinti panašius reikalavimus ir išnaudoja pastatytą infrastruktūrą atsinaujinančiai energetikai.“
Pirmieji įpareigojimai statyti saulės elektrines ant naujų negyvenamųjų pastatų stogų pasirodė Vienos mieste dar 2016 m., o šiuo metu Vienoje jau yra apie 8000 pastatų su saulės moduliais ant stogų. Prancūzijoje nuo 2017 m. pastatų stogai komercinėse zonose privalo būti padengti saulės elektrinėmis arba augalais. Tas reikalavimas prieš kelerius metus buvo atnaujintas ir dabar apima visus naujų negyvenamosios paskirties pastatų stogus bei naujas daugiau nei 80-ies vietų automobilių stovėjimo aikšteles. Įpareigojimus išnaudoti stogus saulės elektrinėms turi ir beveik visos Vokietijos žemės, jie taip pat neseniai buvo priimti Nyderlanduose, Belgijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje ir keliose kitose Europos šalyse.
Lietuvoje kartu su „Proveržio paketu“ dar 2022 m. viduryje buvo pakeistas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, apibrėžiantis atsinaujinančių išteklių naudojimą pastatuose. Jame nurodoma, kad naujų visuomeninės, pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatų projektuotojai privalo numatyti įrengti atsinaujinančios energetikos gamybos įrenginius, lygius elektros energijos įvadui, arba apsirūpinti atsinaujinančia elektros energija kitais būdais, pvz., iš nutolusių saulės elektrinių. Praėjus jau beveik pusantrų metų Aplinkos ministerija šios įstatymo dalies kol kas taip ir neįgyvendino. Per tą laiką buvo išduota beveik 9 tūkstančiai naujų statybos leidimų.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas D. Tracevičius primena, kad Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės ir elektros energijos dekarbonizacijos iki 2030 m. būtina naudotis visomis gyventojams ir įmonėms naudingomis priemonėmis, o viena iš efektyviausių – kuomet elektra gaminama ten, kur suvartojama, – ant pastatų stogų.
