Daugiausiai dezinformacijos apraiškų Lietuvos gyventojai pastebi socialiniuose tinkluose, rodo tyrimų bendrovės „Spinter“ vykdyta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, atlikta Vyriausybės kanceliarijos užsakymu. Dauguma respondentų taip pat mano, kad socialinių tinklų valdytojai į dezinformaciją nereaguoja tinkamai – jų veiksmai užkardant ir paneigiant dezinformaciją nėra pakankami.
Apklausa praėjusių metų pabaigoje atlikta siekiant geriau suprasti šalies gyventojų susidūrimo su dezinformacija patirtis, gilesnio dezinformacijos paplitimo ir poveikio pažinimo, Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) nuo 2023 m. pradžios pradėjus koordinuoti šalies institucijų veiklą informacinių grėsmių prevencijos ir užkardymo srityje.
„Tiek nacionalinės priemonės, kuriant konsoliduotą šalies institucijų ekspertinį dezinformacijos analizės modelį ir generuojant atsako veiksmus, tiek kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija steigiamo mokymų centro, suteiksiančio galimybę EBPO ir šalių partnerių tarnautojams mokytis tarpusavyje ir stiprinti gebėjimus atpažįstant neteisėtas užsienio įtakas, mažinant jų žalingą poveikį, užkertant joms kelią bei kovojant su dezinformacija, padės Lietuvai ir užsienio partneriams geriau pasirengti tokių šalių agresorių kaip Rusija keliamoms grėsmėms“, – pažymi LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Vienas iš NKVC prioritetinių darbų 2024 m. – įtvirtinti ir tobulinti vieningą duomenų formato metodologija ir pažangiais technologiniais sprendimais paremtą Informacinių incidentų stebėsenos ir analizės modelį. Jis apjungs 10-ies institucijų valdomus duomenis ir įžvalgas apie informacines grėsmes Lietuvai bei padės padidinti informacinių grėsmių prevencijos ir užkardymo efektyvumą. Šis visuomenės nuomonės tyrimas yra vienas vertingų įrankių, leidžiančių sistemiškiau vertinti dezinformacijos žalą nacionaliniam saugumui, kartu su kitais visuomenės nuomonės tyrimais jis leidžia susidaryti dezinformacijos vartojimo ir paveikumo žemėlapį.
Remiantis tyrimo duomenimis, 65 proc. respondentų niekada nesinaudoja dezinformaciją skleidžiančiais Rusijos ir Baltarusijos kanalais, tik 8 proc. tyrime dalyvavusiųjų teigė kasdien ar bent kartą per savaitę naudojantys šiuos kanalus.
63 proc. apklaustųjų atsakė daugiausia melagienų pastebintys socialiniuose tinkluose. Tokia pat dalis mano, kad socialiniai tinklai (jų valdytojai) tinkamai nereaguoja į dezinformaciją, t. y. vykdo jos paneigimą bei užkardymą visiškai netinkamai (25 proc.) arba greičiau netinkamai (38 proc.).
Lietuvos gyventojai labai aiškiai indikavo socialinius tinklus kaip dažniausiai dezinformacijos išnaudojamą kanalą. Ir nors jų platformos pačios nėra dezinformacijos autoriais ar informacinių incidentų operacijų vykdytojais, tai neužkerta kelio dezinformacijos sklaidai.
Tyrimo rezultatai rodo, jog piliečiai dezinformaciją pastebi gana dažnai. Net 44 proc. apklaustųjų pažymėjo kartą per savaitę ir dažniau pastebintys pranešimus ar žinutes žiniasklaidoje arba socialiniuose tinkluose, kurie, jų manymu, yra dezinformacija. Tyrime dalyvavusieji pažymėjo, kad dažniausiai dezinformaciją pastebi žinutėse apie karą Ukrainoje (15 proc.), COVID-19 ir skiepus (8 proc.) bei Izraelio ir „Hamas“ karą (5 proc.).
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai gana gerai vertina savo įgūdžius atpažinti dezinformaciją – 44 proc. apklaustųjų teigė labai gerai arba gerai gebantys atpažinti tikslingai skleidžiamas melagingas žinias, o 29 proc. savo gebėjimą atpažinti dezinformaciją vertina vidutiniškai.
Vykdant tyrimą apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta visos šalies mastu.
Paieška archyve
