Europos centrinis bankas (ECB) nuo lapkričio pradeda antrąjį visus euro vartotojus galinčio paveikti „skaitmeninio euro“ projekto etapą. Jo metu bus jau detaliau tiriamos ir planuojamos šios naujos pinigų formos diegimo galimybės. Apie visa tai asociacijos „Crypto Economy Organisation“ ir partnerių Vilniuje rengiamos „Web3“ konferencijos metu papasakos Panagiotis Papapaschalis, pagrindinis, su „skaitmeninio euro“ projektu dirbantis, ECB patarėjas teisės klausimais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tad konferencijos dalyviai iš pirmų lūpų išgirs ne tik apie tai, kodėl, ECB nuomone, reikia įvesti naują pinigų formą, bet ir kokius kitus žingsnius bankas planuoja, kaip tokie pinigai gali būti platinami, kokie gali būti numatyti apribojimai tokių eurų vartotojams, kokios atsiranda papildomos galimybės panaudoti tokius pinigus.
„Skaitmeninės ekonomikos plėtrai didelę įtaką daro pažangios finansinės technologijos ir sprendimai. Inovatyvius sprendimus kuria ne tik fintech sektoriaus įmonės, bet ir centriniai bankai. Prieš keletą metų Lietuvos bankas išleido blokų grandinės technologija paremtą pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą. Šiandien Europos centrinis bankas žengia į priekį su skaitmeninio euro projektu, kuris atvers daugiau galimybių verslui ir gyventojams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šiuo metu euro zonoje cirkuliuoja dvi oficialios pinigų formos – grynieji ir elektroniniai pinigai. Pastaruosius mums saugo bankai. „Skaitmeninis euras“ būtų trečia euro forma ir tai jau būtų paties ECB įsipareigojimas tokio naujoviško euro vartotojams. Palyginimui, komerciniuose bankuose laikomi pinigai yra šių bankų, o ne centrinio banko įsipareigojimas. Komercinio banko nemokumo atveju, atgautume tik iki 100 000 eurų, kaip numato indėlių draudimas.
„Vyrauja nuomonė, kad ECB negali bankrutuoti, todėl jam išleidus skaitmeninius eurus, skaitmeninio euro turėtojai neprisiims privačių finansinių tarpininkų nemokumo grėsmės. Kitaip tariant, turėdamas skaitmeninį eurą, būsi labiau apsaugotas nei laikydamas pinigus banke“, – paaiškina Gediminas Laucius, integruotų profesinių paslaugų bendrovės LEWBEN teisės ir mokesčių paslaugų vadovaujantis partneris bei „Crypto Economy Organisation“ viceprezidentas, besidomintis tokiais, dabar įvairių centrinių bankų vystomais projektais. Jie dar žinomi kaip CBDC (angl. central bank digital currency) arba centrinio banko skaitmeninė valiuta.
Tokie pokyčiai kelia rimtų klausimų ir komerciniams bankams, koks bus jų vaidmuo, ar žmonės, verslai nepradės atsiiminėti indėlių, taip mažindami perskolinti galimo kapitalo apimtis. O tai galėtų turėti turėti neprognozuojamų pasekmių ES ekonomikai. Tiesa, ECB šią problemą planuoja spręsti įvesdamas apribojimus, kiek vartotojai gali turėti „skaitmeninių eurų“. Šiuo metu kalbama apie 3 000 eurų ribą.
Bet kuriuo atveju, bankams tenka vis labiau konkuruoti ir su kriptovaliutomis, tokiomis kaip bitkoinas (BTC), kurios taip pat prisidėjo prie to, kad ECB ėmėsi „skaitmeninio euro“ projekto.
G. Laucius primena dar vieną priežastį aktyviau domėtis euro CBDC reikalais – ECB apklausti europiečiai labiausiai nerimauja, kaip tokie pinigai paveiks privatumą, kokių stebėjimo ir kontrolės galių jie suteiks ECB ir kitoms viešosioms institucijoms, nes visą informaciją apie sandorius „skaitmeniniu euru” turės centrinis bankas.
Anot teisininko, žmonėms rūpi, kas su šia informacija bus daroma, ar per ECB kitos priežiūros ir teisėsaugos institucijos negalės „užšaldyti“ sąskaitų ir tuo pasinaudoti kaip priemone kontroliuoti visuomenės narius. Tai būtų reikšmingas visuomenės narių finansinės laisvės ribojimas, keliantis grėsmę nuosavybės teisės neliečiamumo principui. Vis dėlto ECB ramina, kad privatumas bus saugomas ir duomenys galės būti naudojami tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais. Laikas ir realus skaitmeninio euro įgyvendinimas parodys, kaip bus iš tiesų.
Šiuos ir kitus svarbius „skaitmeninio euro“ projekto aspektus ir bus galima aptarti „Web3“ konferencijoje Vilniuje lapkričio 9 d.
Paieška archyve
