Vienas didžiausių geležinkelio infrastruktūros modernizavimo projektų Lietuvoje – geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda, įskaitant vadinamąjį Vilniaus mazgą, elektrifikavimas, priartėjo prie pusiaukelės. Įgyvendintus darbus, tarp kurių – baigiamos elektrifikuoti atkarpos, projektui svarbios traukos pastotės statybos, apžiūrėjo ir vertino susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Geležinkelio arterija Vilnius–Klaipėda yra intensyviausiai naudojamas geležinkelio ruožas šalyje, todėl jo elektrifikavimas svarbus visos šalies infrastruktūrai. Praėjusiais metais ja pervežta apie 40 proc. geležinkeliu gabenamų krovinių ir 16 proc. keleivių srauto.
Šiais metais užbaigus 42 km ilgio Vilniaus mazgo bei 122 km ilgio geležinkelio atkarpos Kaišiadorys–Radviliškis kontaktinio tinklo statybas, iš viso bus pastatyta 164 km kontaktinio tinklo iš 363 km, apimančių visą Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektą. Be kontaktinio tinklo statybos darbų elektrifikacijos projektas apima šešių traukos pastočių statybas, jų prijungimą prie „Litgrid“ elektros tiekimo tinklų bei testavimą, taip pat aštuonių autotransformatorinių, užtikrinančių elektros įtampos stabilumą kontaktiniame tinkle, statybas.
„Tai yra strategiškai svarbus valstybei projektas, o šiuo atveju intensyviausiai naudojamo geležinkelio ruožo šalyje elektrifikacija leis užtikrinti žalesnes keliones visiems keleiviams pritaikytais perkamais elektriniais traukiniais. Geležinkelių elektrifikavimui aukštas prioritetas teikiamas tiek Lietuvoje, tiek ir visos Europos Sąjungos mastu“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiuo metu Lietuvoje visiškai elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Vilnius–Trakai ir Vilnius–Kena. Tai sudaro 8 proc. viso šalies tinklo, o užbaigus šį elektrifikacijos projektą elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis šalyje išaugs beveik iki 27 procentų.
Savo ruožtu LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas akcentuoja ilgalaikį įmonių grupės įsipareigojimą prisidėti prie tvaraus transporto sistemos plėtros Lietuvoje: „Šis įsipareigojimas apima tiek infrastruktūros projektus, tiek ir paslaugas keleiviams bei verslo įmonėms. Pagrindinės Lietuvos geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo darbams priartėjus prie viso projekto įgyvendinimo pusiaukelės, perkame ir modernius elektrinius bei elektrinius baterinius traukinius, užtikrinsiančius naują kelionių kultūrą ir patirtį. Taip pat pirmą kartą grupės istorijoje planuojame įsigyti ir elektrinius lokomotyvus pervežti krovinius. Tokiu būdu žingsnis po žingsnio judame švarios transporto ateities link.“
„Baigus ruožo Vilnius–Klaipėda modernizavimo etapą svarbiausia šalies geležinkelio linija įgaus naują postūmį – tiek didinant visos šalies transporto sektoriaus konkurencingumą, tiek ir mažinant poveikį aplinkai. Skaičiuojama, dėl šio ruožo elektrifikacijos į aplinką nebus išmetama daugiau kaip 150 tūkst. t CO2 per metus, be to, itin svarbu ir projekto ekonominė nauda, pavyzdžiui, mažesnės išlaidos iškastiniam kurui,“ – projekto svarbą pabrėžia Rūta Jakubauskienė, laikinai einanti „LTG Infra“ generalinės direktorės pareigas.
Kartu su LTG Grupės atstovais Susisiekimo ministerijos ir prezidentūros atstovai lankėsi Kyviškių, Vaidotų geležinkelio stotyse, apžiūrėjo kontaktinio tinko statybvietes, kaltinių pamatų montavimo procesą, Žeimių traukos pastotės statybas Jonavos rajone.
Elektrifikacijos projektas skaičiais
Elektrifikuotą geležinkelio ruožą maitins šešios traukos pastotės: Lentvaryje, Žeimiuose, Linkaičiuose, Tarvainiuose, Kretingoje ir Žasliuose. Šiuo metu baigiamos Lentvario traukos pastotės statybos ir artimiausią mėnesį planuojamas „Litgrid“ 110 kV elektros energijos tiekimo prijungimas bei pastotės veikimo testavimas. Iki šių metų pabaigos planuojama užbaigti Žeimių pastotės statybas ir toliau tęsti trijų naujų traukos pastočių statybas Linkaičiuose, Tarvainiuose bei Kretingoje, o traukos pastotę Žasliuose – rekonstruoti. Pastarąsias naujas pastotes planuojama užbaigti statyti ir rekonstruoti pastotę Žasliuose kitų metų pabaigoje – 2025 metų pradžioje.
Elektrifikacijos projekto įgyvendinimą taip pat apima ir aštuonių autotransformatorinių statybos. Šiemet planuojama užbaigti 6 iš 8 autotransformatorinių statybas. Autotransformatorinės reikalingos užtikrinti elektros įtampos stabilumą kontaktiniame tinkle ir yra išsidėsčiusios maždaug kas 68 km ruože Kaišiadorys–Klaipėda.
Iš viso į elektrifikacijos projektą planuojama investuoti 411,26 mln. eurų, apie pusę šios sumos – 200 mln. eurų – sudaro ES Sanglaudos fondo investicijos.
Paieška archyve
