Norvegijos geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado – taip mano kai kurie mokslininkai šioje šalyje aptikus milžinišką fosfatų uolienų telkinį. Anot ekspertų, toks radinys padės ne tik patenkinti pasaulinę trąšų, bet ir saulės baterijų bei elektromobilių akumuliatorių paklausą.
Norvegijoje rastas milžiniškas požeminis fosfatų uolienų telkinys pradžiugino pasaulio mokslininkus. Jų teigimu, šis radinys ateinančius dešimtmečius, o gal net šimtmetį leis patenkinti svarbių cheminių elementų paklausą pasaulyje. Fosfatų uolienos naudojamos fosforo – esminio trąšų pramonės komponento – gamybai. 90 proc. pasaulyje išgaunamų fosfatų uolienų tenka žemės ūkiui.
„Tai yra vienas iš svarbiausių pastarųjų dešimtmečių atradimų, kadangi fosforas yra būtinasis elementas, be jo praktiškai jokia gyvybė negali egzistuoti. Visa mūsų žmonijos populiacija, didžioji dalis gyvulininkystės, augalininkystės priklausoma nuo mineralinių trąšų. Kol nebuvo atrasta, kaip jas išgauti, žmonės faktiškai buvo priartėję prie žemės laikomosios gebos, išnaudoję geriausias ekosistemas. Be papildomo tręšimo perspektyva – po dviejų dešimtmečių galėjo ištikti badas. Apie tai ES kritinių medžiagų komisija kalbėjo, perspėjo apie fosformagedoną“, – aiškina Vilniaus universiteto (VU) paleontologas, geologas profesorius Andrejus Spiridonovas.
Be kita ko, fosforas labai svarbus ateities technologijomis – jis naudojamas gaminant ličio–geležies fosfato baterijas, skirtas elektromobiliams, saulės baterijas, o nedideliais kiekiais – ir gaminant puslaidininkius ir mikroschemas.
Žinomos aukštos kokybės fosfatų uolienų atsargos pamažu senka, o jas valdantys didžiausi tiekėjai – už Europos ribų. Didžiausi fosfatų uolienų telkiniai pasaulyje – apie 50 mlrd. tonų – Vakarų Sacharos regione. Taip pat Kinijoje, Egipte, Alžyre, Jungtinėse Valstijose. Tai nulėmė geologinės aplinkybės.
„Didžioji dalis – maži, koncentruoti – jei pasiseka, tai pasiseka. Čia su Norvegijos geologų pagalba atrado telkinį, galbūt magminės arba metamorfinės kilmės, pietvakarių Norvegijoje. Iki 70 mlrd. tonų. Tai tampa didžiausiu žinomu telkiniu, didesniu nei Maroke“, – pažymi A. Spiridonovas.
70 mlrd. tonų fosfatų telkinys šiek tiek mažesnis už šiuo metu patvirtintus pasaulinius išteklius, siekiančius 71 mlrd. tonų.
Geologo manymu, tokio telkinio atradimas Europoje gali stabilizuoti regiono geopolitinį saugumą dėl gerokai mažesnės priklausomybės nuo kitų pasaulio šalių. Prieš kurį laiką Švedijoje taip pat buvo aptiktas didžiausias žinomas retųjų žemės elementų telkinys – be to, tai prisideda prie žemyno nepriklausomybės nuo kitų išteklių.
„Panašu, kad Norvegijos atveju taip gavosi, neįtikėtinai pasisekė, kaip su nafta istoriškai surado – antrą kartą didžiulis lobis iškrito. Tai padaro Europą maisto atžvilgiu autonomišką nuo viso pasaulio. Būtinasis resursas – arba pats turi turėti, arba užkariauti, arba išeiti iš istorijos. Jei pasaulis fragmentuotas, o einame į deglobalizacijos amžių, tai padidina mūsų stabilumą“, – svarsto A. Spiridonovas.
Vis dėlto, fosforo perdirbimas sukelia didelę taršą – tai viena priežasčių, kodėl ši itin svarbi žaliava nebegaminama Europoje. Tačiau Norvegija šiam procesui žada taikyti naujausias anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo technologijas, kad jis būtų mažiau kenksmingas aplinkai.
„Norvegai turi aukštus kalnakasybos standartus, neabejoju, kad viską darys su minimalia žala gamtai, kiek tas įmanoma. Bet čia yra 30 kubinių kilometrų, didelis kalnas, niekaip nepaveikti neįmanoma. Didelis kiekis – jis bus iškastas arba dalis ne momentiškai, o dešimtmečių bėgyje“, – sako mokslininkas.
Anot VU mokslininko, įdomių geologinių reiškinių galima aptikti ir Lietuvoje, pavyzdžiui, yra žinomas didelis smiltainių telkinys, esantis kelių šimtų metrų gylyje, kurį teoriškai būtų galima išgauti. Be to, pasak A. Spiridonovo, šalia Varėnos yra geležies rūdos telkinys, kur galbūt esama retųjų žemės elementų.
Reportažo galite klausytis ir LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Paieška archyve
