Romantiški jausmai gali gerokai apkarsti ir ištuštinti kišenes. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras primena, kad per praėjusius metus registruotų romantinio sukčiavimo atvejų fiksuota daugiau nei 2021 metais. Pasak Lietuvos banko valdybos nario patarėjo Rosvaldo Krušnos, nors toks sukčiavimo tipas yra kur kas retesnis, bet išviliojamos sumos neretai būna įspūdingesnės, rašoma Lietuvos banko pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per 2022 m. daugiau kaip šimtu padaugėjo registruotų romantinio sukčiavimo atvejų – nuo 195 iki 322. Dėl šio scenarijaus patirtų nuostolių suma per metus viršija daugiau kaip pusę milijono, nors pakito nedaug – 650 tūkst. eurų 2022 m., 641 tūkst. eurų 2021 m.
„Dažniausiai sukčiai susikuria netikras anketas socialiniuose tinkluose ir apsimeta kitais asmenimis. Jie veikia grupėmis ir turi tvirtą priedangą. Sukčiavimo modelis yra paremtas sukeliamu pasitikėjimu ir romantiniais jausmais. Sukūrus pasitikėjimą, iš aukos pradedami vilioti pinigai. O tuomet romantika baigiasi“, – perspėja R. Krušna.
Užsimezgus simpatijai ir atsiradus pasitikėjimui, dažnai planuojamas susitikimas, tačiau visada atsitinka kokia nors nelaimė, pritrūksta pinigų kelionei, dėl to susitikti tampa neįmanoma. Dažnai susitikimui reikalinga finansinė pagalba.
Skirtingai nuo duomenų viliojimo, kurio vienas esminių momentų – bendravimo greitis, romantiniai sukčiai pinigų vilioti neskuba. Bendrauti pradedama įprastai, rodomas nuoširdus susidomėjimas ir palaikomas iš pirmo žvilgsnio normalus pokalbis. Aukos pasitikėjimas įgyjamas įtaigiomis manipuliacijomis.
„Lietuvoje tokių pavyzdžių turime ne vieną. Sukčiai dažnai apsimeta amerikiečiais kariais. Būta ir atvejo, kai sukčius apsimetė astronautu.
Pasitaiko, kad romantinis sukčiavimas būna susipynęs su investiciniu sukčiavimu. Žmonės susipažįsta su sukčiais populiariausiose pažinčių programėlėse ar svetainėse, o tuomet yra pakviečiami investuoti artimo žmogaus investavimo įmonėje“, – apie atvejus pasakoja Lietuvos banko valdybos nario patarėjas.
Pasak Psichologų sąjungos prezidentės, medicinos psichologės ir psichoterapeutės Ainos Adomaitytės, aukoms patikėti sukčių pažadais tokiais atvejais kur kas lengviau dėl sukelto įsimylėjimo jausmo.
„Įsimylėjus dingsta kritinis mąstymas. Viena pusė šiuo atveju turi schemą, kaip išvilioti pinigus, o kita pusė kuria bendros ateities planus, pasitiki, yra įsitraukusi į santykių puoselėjimą ir gyvena iliuzija“, – teigia A. Adomaitytė.
Įsipainiojus į romantinį sukčiaus voratinklį artimųjų pagalba ne visuomet bus priimama adekvačiai.
„Įsimylėjimo jausmas turi psichikos ligos požymių. Mes pakylame nuo žemės ir negalime adekvačiai vertinti situacijos. Tad ir artimųjų perspėjimų vargu ar klausysime. Būsime linkę idealizuoti menamą partnerį ir tinkamai neįvertinsime pavojaus ženklų“, – pasakoja psichoterapeutė.
Turint įtarimų, kad artimas žmogus gali būti įkliuvęs į panašią situaciją, pasak A. Adomaitytės, reikėtų stengtis racionaliai paaiškinti ir parodyti skaičiais, išleistomis sumomis, kad situacija yra rimtesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
R. Krušna pataria visada būti įtariems, kai nepažįstamas asmuo susisiekia ir prašo asmeninės ar finansinės informacijos, paskolinti ar padovanoti pinigų.
„Visuomet pasitikrinkite, ar asmenų, su kuriais susirašinėjate, profiliai yra tikri, ar nuotraukos nėra nupirktos iš nuotraukų bankų. Prieš pasitikėdami nepažįstamuoju, patikrinkite informaciją apie jį viešai prieinamuose šaltiniuose. Atlikite paiešką „Google“ apie asmenį ir jo darbą, profilio nuotraukų atvirkštinę vaizdų paiešką.
Nebijokite nepažįstamajam užduoti daug klausimų, paprašykite susiskambinti naudojant vaizdo pokalbio funkciją. Atkreipkite dėmesį į atvejus, kai asmuo teisinasi, kad „neveikia vaizdo kamera“.
Nesiųskite kompromituojančių savo nuotraukų ar vaizdo įrašų, net jei pasitikite tuo asmeniu. Tokia informacija vėliau gali būti panaudota šantažuojant ar siekiant gauti finansinės naudos.
Išlikite budrūs ir įtarūs. Prisiminkite, kad sukčiai „dirba“ ir geriausią reputaciją turinčių socialinių tinklų, pažinčių svetainėse ir programėlėse“, – perspėja R. Krušna.
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, siekdamas atkreipti atostogų ritmu jau gyvenančių žmonių dėmesį į augantį sukčiavimo mastą, vykdo informacinę vasaros kampaniją. Jos tikslas – priminti, kokių sukčiavimo tipų esama, kaip juos atpažinti ir kaip užtikrinti savo pinigų bei duomenų saugumą. Kampanija organizuojama kartu su informacine partnere LRT.
„Prisijaukink budrumą – sukčiai neatostogauja!“ Tokiu šūkiu vasarotojai kviečiami domėtis, kaip atpažinti sukčiavimo būdus, ką daryti, kad nepakliūtume į sukčių pinkles, ir ko imtis, jei visgi užkibome ant sukčių kabliuko. Kampanijos simbolis – personifikuota akis, simbolizuojanti žmonių budrumą. Ji tarsi įspėja apie grėsmę netekti pinigų ar asmens duomenų.
Paieška archyve
