Didžiausių pirkėjų srautų iš mūsų šalies pernai sulaukė Kinijos, Lenkijos ir Vokietijos elektroninės prekybos platformos. Fiksuojama, kad beveik pusė užsienio internetinėse parduotuvėse apsiperkančių lietuvių 2022 m. vidutiniškai išleido mažiau nei 25 eurus. Tokius skaičius rodo Tarptautinės pašto korporacijos 39 pasaulio šalyse atlikta e.prekybos klientų apklausa. Ja tirta ne savo šalies internetinėse parduotuvėse apsiperkančių gyventojų elgsena ir įpročiai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apklausa atskleidė, kad praėjusiais metais 48 proc. respondentų Lietuvoje įsigijo prekių iš Kinijos, 18 proc. iš Lenkijos, o 10 proc. iš Vokietijos e.prekyviečių.
Įdomu tai, kad Lietuvos internetinės parduotuvės pagal populiarumą užėmė trečiąją vietą tarp kaimyninės Latvijos pirkėjų.
Populiariausia pasauline internetinės prekybos platforma Lietuvoje 2022 m. buvo „Aliexpress“, ją nurodė naudojasi net 48 proc. respondentų iš mūsų šalies. Tuo tarpu tarp visų apklausoje tirtų šalių „Aliexpress“ pagal atliktų pirkimų kiekį užėmė antrąją vietą po „Amazon“, trečioje vietoje liko „eBay“.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad dažniausiai ne savo šalies internetinėse parduotuvėse klientai perka drabužius ir avalynę. Be to, 24 proc. respondentų pasakė, kad ateityje jie dažniau planuoja įsigyti prekes iš vietinių e.prekyviečių.
Anot Lietuvos pašto operacijų ir pardavimų direktoriaus Kastyčio Valantino, minėtasis tyrimas atskleidė ir kitų svarbių detalių apie vartotojų elgseną.
„Trečdalis respondentų iš visų tyrime dalyvavusių šalių teigė, kad 2022 m. jie internete pirko dažniau nei 2021 m. Tuo pačiu 42 proc. pirkėjų pareiškė, jog ateityje jiems vis svarbesniu aspektu taps nemokamas siuntos pristatymas. Kalbant apie siuntos pristatymą svarbu nepamiršti ir tvarumo aspekto – virš pusės tyrimo dalyvių pasisakė, kad sutiktų siuntą gauti keliomis dienomis vėliau, jei tokiu būdu sumažėtų poveikis aplinkai“, – sako Kastytis Valantinas.
Šiuo metu siuntas Lietuvos paštas gabena iš viso į beveik 200 pasaulio šalių. Prognozuojama, kad e.prekybos apimtys vien tik Lietuvoje iki 2025 m. išaugs 18 proc., Didžiojoje Britanijoje 13 proc., Vokietijoje 11 proc.
Paieška archyve
