Tai – keletas šiandien Europos investicijų banko (EIB) paskelbtų 2022 m. rugpjūtį atliktos naujausios kasmetinės klimato kaitos apklausos rezultatų. EIB yra Europos Sąjungos skolinimo įstaiga ir didžiausias pasaulyje daugiašalis skolintojas kovos su klimato kaita veiksmų projektams. EIB 2022 m. klimato kaitos apklausos rezultatai paskelbti itin svarbiu metu, prieš pat lapkričio 6–18 d. Šarm el Šeiche (Egiptas) vyksiančią JT klimato kaitos konferenciją (COP27).
Po sudėtingų metų, kai Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukėlė besitęsiančią energetikos krizę ir paskatino infliaciją visoje Europoje, o ekstremalių įvykių vasara pasižymėjo rekordiniais karščiais ir sausromis, lietuviai dar labiau įsisąmonino klimato kaitos poveikį ir būtinybę skubiai imtis veiksmų.
Informuotumas apie klimato kaitą ir pokyčių skuba
Praėjusiais metais didžiausiu iššūkiu Lietuvos gyventojai laikė COVID-19, o dabar dominuoja susirūpinimas dėl infliacijos – 67 proc. lietuvių ją įvardija kaip didžiausią rūpestį, palyginti su 36 proc. kitų ES šalių respondentų.
64 proc. lietuvių dabar teigia jaučiantys klimato kaitos poveikį savo kasdieniam gyvenimui.
Klausiant apie sprendimus dėl energetikos ir klimato krizės, 71 proc. respondentų mano, kad jei per ateinančius metus drastiškai nesumažinsime energijos ir prekių vartojimo, mūsų laukia globalinė katastrofa. Be to, 76 proc. respondentų galvoja, kad vyriausybė veikia per lėtai, o dauguma (54 proc.) mano, kad iki 2030 m. Lietuvai nepavyks iš esmės sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekio.
Karas Ukrainoje ir žalioji pertvarka
Dauguma Lietuvos gyventojų (65 proc.) mano, kad karas Ukrainoje ir jo įtaka naftos ir dujų kainoms turėtų tapti paskata spartinti žaliąją pertvarką (rezultatas panašus į 66 proc. Europos vidurkį).
Paprašyti svarbos tvarka išdėlioti veiksmus, kurių turėtų imtis vyriausybė, Lietuvos gyventojai nurodė, kad pirmenybė turėtų būti teikiama atsinaujinančiosios energetikos plėtrai (50 proc.), o ne energijos tiekimo diversifikavimui siekiant išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo vieno tiekėjo (34 proc.).
Dauguma lietuvių energijos taupymą laiko mažesniu prioritetu. Tik 16 proc. jų mano, jog piliečiai ir įmonės turi dėti daugiau pastangų, kad sumažintų savo vartojimą (palyginimui, ES vidurkis – 19 proc.).
Kova su klimato kaita ir aukštų energijos kainų problemos sprendimas
Klausiant apie energijos vartojimo mažinimą, Lietuvos gyventojai pritaria, kad energijos kainos būtų indeksuojamos pagal kiekvieno namų ūkio suvartojimo lygį (58 proc.). Jie taip pat pritaria, kad itin taršioms prekėms ir paslaugoms, pvz., visureigiams ir oro transportui, būtų taikomi labai dideli mokesčiai (53 proc.).
Jei šią žiemą lietuviai mažintų temperatūrą savo namuose, 28 proc. sutiktų ją sumažinti iki 19 C (tai 6 procentiniais punktais daugiau nei Latvijoje, kur tai daryti sutiktų tik 22 proc.). Be to, 25 proc. lietuvių teigia, kad nebeišgali tinkamai šildyti savo būsto.
Galiausiai, paklausus apie aukštas energijos kainas, lietuviai teigė manantys, kad trumpuoju laikotarpiu vyriausybė turėtų mažinti su energija susijusius mokesčius (42 proc.). Kitos priemonės, kaip antai dujų, naftos ir anglių kainų ribojimas ar reguliavimas (28 proc.) arba energijos kuponų dalijimas (7 proc.), yra mažiau populiarios.
EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas pažymi: „EIB 2022 m. klimato kaitos apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai mano, jog kovoje su globalia energetikos ir klimato krize prioritetas turėtų būti teikiamas tolesnei atsinaujinančiosios energetikos plėtrai. EIB jau daugelį metų remia novatoriškas investicijas į švarią energiją ir energijos taupymo planus, pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkus ir efektyviau energiją vartojantį socialinį būstą. Esame pasiruošę panaudoti visas konsultavimo ir finansines priemones, kad padėtume Lietuvai įgyvendinti teisingą perėjimą prie žaliosios energetikos, nė vieno nepaliekant nuošalyje.“
