Trečiadienio naktį pasibaigusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje pasiektas aplinkos ministrų susitarimas dėl penkių svarbiausių klimato kaitos „Fit for 55“ paketo teisės aktų. Taip pat patvirtintas naujas Kovos su pasauliniu miškų naikinimo reglamento Tarybos bendrasis požiūris.
Patvirtintas bendras požiūris dėl Kovos su pasauliniu miškų naikinimu reglamento numato miškų naikinimą pasaulyje skatinančių prekių importo ribojimą į ES vidaus rinką, taip siekiant trečiosioms šalims taikyti analogiškus ES tvarumo standartus.
Lietuvos siūlymu į reglamento taikymo sritį įtraukti biodegalams skirti išvestiniai alyvpalmių aliejaus produktai. Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė pažymėjo, kad šio siūlymo įtraukimas jau šiame reglamento rengimo etape yra labai reikšmingas, nes padės patikimiau užtikrinti, kad biodegalams naudojamas palmių aliejus neauginamas vietoje nelegaliai iškirstų atogrąžų miškų.
„Tai galingas signalas pasaulinei degalų rinkai atidžiau vertinti savo tiekimo grandines ir dėti visas pastangas sumažinti palmių plantacijų plėtros sąlygojamą atogrąžų miškų naikinimo mastą“, – sako viceministrė.
Esminiai klimato paketo sprendimai apėmė Europos bendro šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo -55% tikslo pasidalinimą atskiroms ES valstybėms narėms. Pastangų pasidalinimas mažinti ŠESD Lietuvai atitinka Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje įtvirtintus tikslus. Miškų sektoriuje šalys narės turės išsaugoti ir didinti miškų potencialą sugerti CO2 (išlaikant ir (ar) didinant miškų plotus). Taip pat sutarta iki 2035 m. pereiti prie masinės elektromobilių gamybos į rinką nebetiekiant iškastiniu kuru varomų transporto priemonių.
Daugiausia diskusijų kėlė iškastinio kuro apmokestinimas, išplečiant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą į kelių transporto ir pastatų sektorių (ATLPS II), ir iš šio apmokestinimo surenkamų lėšų steigiamas Socialinio klimato fondas.
Galutiniame kompromise Lietuvai tenkanti Socialinio klimato fondo dalis nepilnai kompensuotų vartotojų patiriamas išlaidas, todėl jam Lietuva negalėjo pritarti. Nepaisant to sutarimas patvirtintas kitų ES šalių narių aplinkos ministrų balsų dauguma.
Toliau vyksiančiose trišalėse ES Parlamento, Komisijos ir Tarybos derybose Lietuva sieks, kad kuo didesnė vartotojų patiriamų išlaidų dalis grįžtų.
Susitikime taip pat pristatyta pažangos ataskaita dėl Tarpvalstybinio atliekų vežimo reglamento. Juo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas vieningai atliekų perdirbimo rinkai ES viduje, taip pat užtikrinti, kad trečiosiose šalyse atliekos būtų tvarkomos pagal ES standartus atitinkančiomis sąlygomis ir užkardyti neteisėtą atliekų išvežimą. Lietuva teigiamai vertina šį pasiūlymą, kuris padės pereiti prie žiedinės ekonomikos, vystyti konkurencingą antrinių žaliavų rinką ir išlaikyti strateginius išteklius ES viduje.
