Karas Ukrainoje atkreipė visuomenės dėmesį į Lietuvos pastangas tapti energetiškai nepriklausoma valstybe ir atsijungti nuo elektros perdavimo sistemos, valdomos iš Maskvos. Šiam strateginiam valstybės tikslui pritaria 4 iš 5 gyventojų, rodo kovą Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ užsakymu atlikta apklausa, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos siekį tapti energetiškai nepriklausoma ir atsijungti nuo BRELL sistemos palaiko 79 procentai gyventojų. Lyginant su ankstesnės, pernai rudenį atliktos, apklausos rezultatais, energetinės nepriklausomybės palaikymas išaugo net 18 procentų. Tuo pačiu reikšmingai sumažėjo nepritariančiųjų ir abejojančiųjų šiais strateginiais valstybės tikslais.
„Energetika visada buvo Rusijos geopolitinis šantažo įrankis, tuo tarpu mums tai – ne tik energetinio, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Lietuvos strateginiai energetikos projektai ir energetinės nepriklausomybės siekis visada buvo ir yra priešiškos propagandos ir dezinformacijos objektas. Todėl visuomenės dėmesys šiems klausimams yra svarbus ne tik stiprinant pilietinę visuomenę, bet ir sėkmingam energetikos projektų įgyvendinimui”, - sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Karo Ukrainoje kontekste Lietuvos ir kitų Europos valstybių energetinė nepriklausomybė tapo viena svarbiausių temų. Natūralu, kad daug dėmesio sulaukė ir šiuo metu įgyvendinama Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programa. Visai Lietuvai svarbių sinchronizacijos projektų įgyvendinimo tempai yra spartūs, tad išaugęs visuomenės palaikymas šiuo metu yra ypač vertingas ir svarbus“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvos ryšiai su Rusija – nuo kultūros srities iki pramonės ir energetikos – yra aktyviai nagrinėjami ir aptarinėjami. R.Masiulio nuomone, tai viena iš priežasčių, kodėl šiandien jau kas antras žmogus (51 proc.) žino, kad Lietuvos elektros perdavimo sistema yra valdoma iš Maskvos. Šis faktas jau pasiekė didelę dalį visuomenės, o informacija apie „Litgrid“ ir partnerių veiklą jau žinoma kaip niekad daug žmonių – apie sinchronizacijos projektus girdėjusių respondentų dalis per pusmetį išaugo nuo 59 iki 69 procentų.
Didesnį visuomenės dėmesį strateginėms permainoms atspindi ir tai, kad dabar 58 proc. apklaustųjų žino, kad Lietuva planuoja 2025 metais atsijungti nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos ir prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų. Per apklausą pernai rudenį šią informaciją žinojo 12 procentų mažesnė gyventojų dalis.
„Sinchronizacijos su Europos tinklais programa yra nuosekliai įgyvendinama ir šiuo metu vertinamos galimybės ją dar labiau spartinti. Pernai sėkmingai užbaigėme 3 projektus: išplėtėme darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais pritaikytą „LitPol Link“ jungtį, optimizavome Šiaurės rytų Lietuvos tinklą ir atlikome Lietuvos elektros sistemos avarinės pagalbos iš Lenkijos elektros sistemos per sinchroninę jungtį bandymą. Po šio ypač sudėtingo bandymo Baltijos šalys jau dabar turi saugumo garantą ir, esant būtinybei, gali veikti vienu dažniu su Lenkija“, – konstatuoja R.Masiulis.
Kalbėdamas apie didžiausius šių metų sinchronizacijos programos uždavinius, „Litgrid“ vadovas išskiria rugsėjį suplanuotą izoliuoto Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo bandymą. Be to, „EPSO-G“
grupei priklausanti bendrovė „Energy Cells“ iki metų pabaigos įrengs 200 MW galios energijos kaupimo įrenginių sistemą, kuri užtikrins momentinį izoliuoto darbo elektros energijos rezervą. Tęsiami ir kiti programos projektai.
„Litgrid“ planuoja, kad šiemet bus pasiekta sinchronizacijos programoje suplanuotų darbų pusiaukelė. Metų pabaigoje turėtų būti įgyvendinta 50 proc. visų sinchronizacijai reikalingų veiksmų. O visą programą ketinama baigti 2025 metais.
