Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos plėtros programą 2022–2030 metams. Šiame svarbiausiame ministerijos strateginio planavimo dokumente numatyta gerinti visų transporto rūšių jungtis, skatinti pažangių ir naujos kartos elektroninių ryšių technologijų plėtrą, didinti alternatyviųjų degalų naudojimą, darnų judumą bei infrastruktūros panaudojimo efektyvumą ir auginti sektoriaus kuriamą vertę.
Tarp svarbiausių programoje keliamų tikslų – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Užsibrėžta didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį nuo 4 proc. iki 15 proc., daugiau nei du kartus – iki 14 proc. 2030 m. – sumažinti transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (2016–2018 m. – 36 proc.).
„Siekdama diversifikuoti rinkas, mažinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais ir savivalda kelia ambicingus tikslus – plėsti naujų rinkų transporto paslaugoms paiešką, skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą bei darnų judumą, taip pat didinti transporto sektoriaus aukštą pridėtinę vertę ir grąžą ekonomikai. O tam svarbu tiek inovacijos, tiek naujų technologijų taikymas, tiek transporto sektoriaus skaitmenizavimas ir, be abejo, laisvas, spartus, saugus ir visiems prieinamas interneto ryšys. To sieksime aktyviai skatindami 5G ryšio plėtrą Lietuvoje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Skatinant darnų judumą, kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendroje kelionių struktūroje turėtų išaugti daugiau nei iki 12 proc. nuo bemaž 6 proc., be to, turėtų padaugėti kelionių traukiniais – nuo 1,2 proc. iki 1,9 proc.
Iki 2025 m. norima pasiekti, kad visi namų ūkiai turėtų galimybę naudoti 100 Mb/s spartos interneto ryšį. 2019 m. tokių namų ūkių buvo 69 proc. Taip pat iki 2023 m. 5G ryšys turėtų būti prieinamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų teritorijose, iki 2025 m. jis turėtų padengti visų miestų teritorijas, „Via Balticos“, „Rail Balticos“ valstybinės reikšmės kelius, geležinkelius ir oro bei jūrų uostus.
Aviacijos srityje keliamas tikslas – atverti daugiau galimybių keliaujantiesiems, tai yra padidinti skrydžių krypčių iš Lietuvos oro uostų skaičių iki 120 (2021 m. – 94).
Patvirtintoje plėtros programoje iki 2030 m. daug dėmesio skiriama TEN-T tarptautinio tinklo plėtrai. Iki 2030 m. numatyta keturis kartus daugiau, nuo 8 proc. iki 35 proc., elektrifikuoti geležinkelių (2020 m. – 8 proc.). Į strategiją įtrauktą tikslą planuojama pasiekti dar 2026 m. – iki to laiko planuojama turėti funkcionuojančią „Rail Balticos“ europinę geležinkelio vėžę nuo Lenkijos iki Latvijos sienos.
Siekiant užtikrinti šalies saugumą, numatyta sukurti ir pritaikyti transporto infrastruktūrą, reikalingą tarptautiniam kariniam judumui. TEN-T tinklo geležinkelių ir sausumos kelių infrastruktūros dalis, atitinkanti karinio mobilumo reikalavimus, iki 2030 m. turėtų pasiekti 20 proc.
Tarp regioninių pažangos priemonių išskirtas eismo saugos didinimas. Užsibrėžta žuvusiųjų keliuose skaičių iki 2030 m. sumažinti bent iki 30 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų. 2020 m. šis skaičius siekė 63.
Programoje pabrėžiama naujų susisiekimo technologijų ir inovacijų svarba – siekiama, kad transporto sektoriaus įmonės, diegiančios inovacijas, iki 2030 m. sudarytų 60 proc. (2018 m. – 40 proc.).
Plėtros programai, kurioje planuojamos tik pažangos veikloms numatytos lėšos, iki 2030 m. įgyvendinti numatyta ne mažiau kaip 2,5 mlrd. eurų.
Paieška archyve
