Lietuvai siekiant aktyviau įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, pasirašyta pagrindinės geležinkelio arterijos ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikacijos finansavimo sutartis. Iki 2023 metų pabaigos Lietuvoje elektrifikuoto geležinkelio dalis visoje infrastruktūroje turėtų siekti apie 35 proc., o ištisinis ruožo ilgis siektų 731 km.
Finansavimo sutartis, kurią pasirašė Susisiekimo ministerija, „LTG Infra“ ir VšĮ Centrinė projekto valdymo agentūra, skirta ruožo Kaišiadorys–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikacijai. Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo minėtam ruožui bus skirta virš 158 mln. eurų, o likusią investicijų sumą – 150 mln. eurų – skirs projekto įgyvendintojas „LTG Infra“.
„Sveikintinas visos pagrindinės šalies geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda ir jos dalies nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos elektrifikavimas, Europa sparčiai žengia geležinkelio linijų elektrifikavimo keliu. Tai leis pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo geležinkelių transporto sektoriuje ir siekti Žaliojo kurso tikslų. Susisiekimas geležinkeliais taps ne tik konkurencingesnis ir žalesnis, bet ir patrauklesnis tiek keleiviams, tiek kroviniams pervežti“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Lietuvoje geležinkelis yra vienas mažiausiai elektrifikuotų Europoje – elektrifikuotas geležinkelis sudaro vos 9 proc. viso šalies tinklo. Baigus projektą bus elektrifikuota 35 proc. Lietuvos geležinkelių, o užbaigus ir „Rail Balticos“ projektą Lietuvoje bus elektrifikuota apie 40 proc. geležinkelio. ES valstybėse elektrifikuoto geležinkelio vidurkis siekia 54,3 proc.
Pasak Karolio Sankovski, „LTG Infra“ generalinio direktoriaus, geležinkelių transportas jau šiuo metu yra 9 kartus mažiau taršus nei alternatyvos – kelių ar oro transportas, o elektrifikavus tinklą taršos praktiškai neliks. „Europos Sąjungai dar ryškiau brėžiant žaliojo kurso kryptį daugiau krovinių pervežti geležinkeliais, elektrifikacijos projektas yra vienas iš prioritetinių. Skaičiuojama, kad didesnio geležinkelių verslo konkurencingumo, sumažėjusių sąnaudų ir taršos elektrifikacijos ekonominė nauda siekia net 1 mlrd. eurų“, – teigia K. Sankovski.
Šiuo metu Lietuvoje yra elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai – Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena–Valstybės siena su Baltarusija.
Iki 2023 metų pabaigos siekiant elektrifikuoti pagrindinę ir labiausiai apkrautą šalies geležinkelio liniją Vilnius–Klaipėda, darbai skirstomi į tris etapus. Pirmojo etapo darbai vyks Vilniaus geležinkelio mazge, elektrifikuojant 114 km geležinkelio kelių. Antruoju etapu bus elektrifikuota Kaišiadorys–Radviliškis atkarpa, viso – 261 km geležinkelio kelių. Trečiajame etape bus elektrifikuotas Radviliškis–Klaipėda ruožas, elektrifikuojant 356 km geležinkelio kelių.
Bendra geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos vertė siekia 397,5 mln. eurų (be PVM). Projekto rangovas – Ispanijos bendrovių „Elecnor S.A.“ ir „Instalaciones Inabensa S.A.“ konsorciumas.
Paieška archyve
