Praėjusią savaitę įvyko „Interreg“ BSR programos „InnoCAPE“ projekto baigiamasis renginys. Virtualioje „DigiGreen“ konferencijoje svečiavosi skaitmeninių technologijų ekspertai iš Baltijos jūros regiono šalių. Renginį organizavo projekto koordinatorius Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas (SSMTP).
„DigiGreen“ pagrindinis dėmesys buvo skiriamas inovacijų potencialui, dalintasi geraisiais pavyzdžiais, kurie paskatino žalius ir skaitmeninius pokyčius Šiaurės Europos šalių versluose. Renginio dalyviai pažvelgė į ateities perspektyvas, buvo aptartos finansavimo galimybės ir skaitmeninimo pajėgumai, kuriuos turi pasiūlyti Europos skaitmeninių inovacijų centrai (ESIC) Skandinavijos ir Baltijos šalyse.
Renginio svečiai sutarė, kad švarios, skaitmeninės technologijos bei verslo modelių peržiūra yra būtent ta kombinacija, į kurią turėtų būti fokusuojamasi Europai siekiant pereiti prie tvarios ekonomikos ir iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Konferencijoje konstatuota, kad kovą su klimato pokyčiais itin apsunkina tvarių procesų trūkumas. Čia labiausiai pasistiebti skaitmeninant procesus reikia tradiciniams sektoriams. Europoje skaitmenizacija ypač atsilieka žemdirbystės, statybų ar turizmo srityse.
Taip pat atkreiptas susirinkusiųjų dėmesys, kad norint sėkmingų pokyčių pramonėje, reikia ir pačias technologijas paversti kuo žalesnėmis. Tam būtina atvira inovacijų sistema, kuri apjungtų Europos ir viso pasaulio pažangių technologijų kūrėjus bei leistų verslams lengviau rasti ir pritaikyti jiems aktualias inovacijas.
Duomenų ekonomikos ir „blockchain“ technologijų programų vadovas Vokietijos vystomojo bendradarbiavimo agentūroje (GIZ) Bjorn-Soren Gigler akcentavo, kad mąstyme ir įrankiuose, kuriuos esame įpratę rinktis, jau reikalingi drastiškai pokyčiai. Jo nuomone, skaitmenines technologijas turėtume ne pritaikyti esamam verslo planui, o iš esmės peržiūrėti pačius verslo modelius. Ilgesnėje perspektyvoje būtinas perėjimas prie tvarių modelių, kurie padėtų apsaugoti gamtą, Europos visuomenę bei užtikrintų galimybes verslams augti ir generuoti tvarų pelną.
Virtualioje scenoje motyvus, kodėl taip svarbu neatidėliojant siekti žalesnės, tvaresnės veiklos ir šiam tikslui pasitelkti skaitmenines technologijas, pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas.
SSMTP direktorės Laimos Balčiūnės moderuotoje panelinėje diskusijoje ekspertai iš Šiaurės Europos šalių nagrinėjo klausimus, kaip skaitmeninimas skatina perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kokią vertę ESIC gali suteikti šalies inovacijų ekosistemai ir kokios yra dvigubos transformacijos perspektyvos.
Diskusijoje dalyvavusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „Smart InoTech pramonei“ technologinių inovacijų ekspertė Erika Tauraitė-Kavai tvirtina, kad Europos skaitmeninių inovacijų centrams tenka itin svarbus – technologinių naujovių kūrimo bei diegimo skatinimo – vaidmuo tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuje. Tikimasi, kad jie užpildys šiuo metu jaučiamą tarpininko trūkumą. Be to, sukaupę išskirtinį žinių apie naujausias technologijas bei verslo modelius rinkinį, ESIC leis efektyviau įgyvendinti rinkoje paklausių žaliųjų technologijų naujovių kūrimą bei diegimą ir palengvins Lietuvos verslų įsiliejimą į tarptautines vertės grandines.
Iššūkiais bei išmoktomis pamokomis steigiant pirmąjį Estijos skaitmeninių inovacijų centrą AIRE pasidalino pramonės bendradarbiavimo koordinatorė iš Tartu universiteto Annet Muru bei išmaniosios pramonės plėtros vadybininkė iš Tartu miesto savivaldybės Katrin Kask. Norinčius skaitmeninti ir paversti savo verslą tvariu, „FundingBox“ projektų vadovė Maria Roca supažindino su finansavimo galimybėmis tvaraus bei skaitmenizuoto verslo kūrimui.
Paieška archyve
