Vilniaus termofikacinė elektrinė, pramoninės miesto dalies simbolis, atpažįstama iš dryžuotų kaminų, yra vienas slapčiausių ir svarbiausių sostinės objektų. Čia prasideda šilumos kelias į miesto pastatus, gaminama elektra. Tarsi širdis kraujagyslėmis varinėjanti kraują, elektrinė nenutrūkstamu ratu visą parą ištisus metus vamzdynais pumpuoja įkaitintą termofikacinį vandenį, kuris aprūpina vilniečių namus šiluma ir karštu vandeniu. Rugsėjo 27 d. elektrinė mini 70-ąjį gimtadienį. Ta proga AB Vilniaus šilumos tinklai kviečia virtualiai pasivaikščioti po šį visuomenei mažai pažįstamą objektą, kuris šiemet per įvairius renginius sublizgėjo kaip nauja vilniečių ir miesto svečių traukos vieta.
Teritorija – tarsi uždaras miestelis
1948 m. šalia Neries, prie dabartinio Savanorių žiedo elektrinė pradėta statyti tam, kad aprūpintų po karo statomas gamyklas energija. Darbus atliko įvairaus kontingento kaliniai, o pagrindiniam pastatui plytos vežtos iš įvairių vietų, tą liudija išlikę žymėjimai. 1957 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus termofikacinė elektrinė pradėjo savo darbą.
Taip šalia Neries atsirado darbuotojų „Monstru“ pramintas pastatas. Didžiulėje, pusantro karto didesnėje negu „Akropolis“ teritorijoje buvo įkurta ir biblioteka, valgykla, skalbykla, darbuotojams skirta pirtis, šalia pastatyti ir keli daugiabučiai darbuotojams. Elektrinės teritorija – tarsi atskiras miestelis, su savo gatvėmis, taisyklėmis, prisimenama, kad čia kažkada buvo sodai ar net darbuotojų daržai. Žinoma, dabar minėti pastatai jau praradę savo funkciją, t.y. nebeveikia, o apie buvusius sodus mena tik išlikusios kelios obelys.
Senus įrenginius pakeitė modernios technologijos
Per septynis dešimtmečius elektrinė buvo nuolat transformuojama ir atnaujinama. Kadaise kūrenusi durpes, po to mazutą, šiandien naudoja gamtines dujas ir biokurą, o šiltuoju sezonu šiluma ir elektros energija gaminama tik iš biokuro.
Šalia energetikos istorijos artefaktų yra ir naujausi technologiniai sprendimai. Tai ekonomaizeriai, aplinką tausojantys žemų Nox dujiniai degikliai ir moderniausias Baltijos šalyse tinklo valdymo pultas, kuris yra viso miesto centralizuoto šilumos ūkio akys ir smegenys.
Dujinių vandens šildymo katilų kondensacinis ekonomaizeris iš įprastai sunaudojamo dujų kiekio leidžia gauti iki 12 proc. daugiau šilumos energijos. Biokuro garo katilo ekonomaizeris leidžia sutaupyti 20 proc. biokuro. Elektrinė atitinka griežčiausius Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus, o iš biokuru kūrenamo garo katilo kamino virsta garai, kuriuose kietųjų dalelių koncentracija siekia vos 1 mg/m3, kai šiuo metu leidžiama norma yra 30 mg/m3.
Žavisi ne tik gyventojai, bet ir kino kūrėjai
26,8 MW elektros galios ir 913 MW šilumos galios elektrinė aprūpina šiluma ir karštu vandeniu daugiau kaip 200 tūkst. klientų. Iki šiol uždarą objektą vis dažniau atranda ir vilniečiai. Per architektūros festivalį „Open House“ objektas tapo vienu populiariausių, jau nuo ankstaus ryto rikiavosi norinčiųjų patekti eilės. Neseniai vykusio energetikos savaitgalio „Mechanizmai“ metu beveik 200 laisvų vietų į ekskursijas buvo išgraibstytos vos per 15 minučių.
Ne ką mažiau elektrinė įdomi ir kino kūrėjams. Čia buvo filmuotos HBO serialo „Černobylis“ scenos, taip pat įvairūs užsienio ir lietuviški serialai. Lokacijų paieškomis užsiimančių įmonių darbuotojai juokauja, kad elektrinės laiptai labai tinka kriminalinių scenų filmavimams.
Gimtadienio proga kviečiame virtualiai pasivaikščioti po vieną įdomiausių veikiančių industrinių objektų Baltijos šalyse – https://e2.chc.lt/zemelapis/ .
