Telekomunikacijų bendrovės Estijoje įspraudė valdžią tarp kūjo ir priekalo.
„Elisa“ iš valstybės žada reikalauti dešimčių milijonų eurų dėl patirtų nuostolių uždraudus naudoti „Huawei“ įrangą. Savo ruožtu „Tele 2“ aiškina, kad pirmoji neturi gauti nė cento. Nepasiekus savo, abi bendrovės grasina patraukti valstybę į teismą.
Beveik dvejus metus estų Ekonomikos ir komunikacijų ministerija rengė reguliavimo planą, skirtą komunikacijos tinklų apsaugai. Buvo parengti daugiau nei tuzinas variantų. Svarbiausias dokumento klausimas – kada pavojinga laikoma įranga, pavyzdžiui, „Elisos“ plačiai naudojami „Huawei“ siųstuvai, turi būti pašalinta.
Praėjusį rugsėjį ministerija nusiuntė plano juodraštį telekomunikacijų bendrovėms, nurodžiusi ir šalinimo datą – 2024 m. sausio 1 d. Tačiau šiemet šis laikotarpis buvo pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d.
„Tele 2“ vykdantysis direktorius Christopheris Alanas Robbinsas teigė nenusileisiąs – kadangi „Huawei“ įranga pirkimo metu buvo pigesnė nei „Ericsson“, „Elisa“ įgavo konkurencinį pranašumą, kuris išliks ilgiau, jei perėjimo terminas bus pratęstas.
„Elisa“ kaip argumentą nurodė 54 mln. eurų vertės nuostolius dėl technologijų keitimo ir didelę žalą atsiliekant nuo 5G ryšio plėtros bei paprašė valstybės draudimo kaip kompensacijos, tačiau Ch. A. Robbinso teigimu, tai nėra sąžininga kitų įmonių atžvilgiu. Jei „Elisa“ gaus išmokas po suderėto penkerių metų laikotarpio, jis kreipsis į konkurencijos tarnybas ar teismus.
Informacinių technologijų ministras Andresas Suttas situaciją mato kitaip. Anot jo, perėjimo laikotarpis, skirtas „Elisai“, nebuvo iškaltas akmenyje ir „Tele 2“ klaidingai viską suprato. Jis kalbėjo, kad buvo pasiektas susitarimas visais klausimais ir vienintelis likęs žingsnis buvo nuspręsti dėl perėjimo laikotarpio trukmės. Kiek jis pamena, 2025 m. data buvo minima jau tada, kai jis sausio gale perėmė ministro postą, tik nebuvo skelbiama viešai telekomunikacijų bendrovėms.
Raulas Rikkas, valstybės kibernetinio saugumo politikos vadovas, teigė, kad laikotarpio prailginimas buvo kruopščiai apsvarstytas. 2025 m. parinkti dėl to, kad taip suteiktų pakankamai laiko telekomunikacijų bendrovėms, nesukeltų trikdžių verslui keičiant įrangą, o valstybės duomenų saugumas būtų užtikrinamas ir sukurtame 5G tinkle.
Penkerių metų perėjimo laikotarpis yra kompensacinė priemonė – kitaip tariant, jį suteikus papildomos kompensacijos praranda prasmę.
Tuo tarpu „Elisos“ atstovai teigia, kad laikotarpio pratęsimas jiems nėra didelė pagalba, tačiau būtina atsižvelgti į konkurencinį pranašumą ir verslo trikdžius, kol įranga bus keičiama.
Trečioji Estijos telekomunikacijų bendrovė „Telia“ palaiko „Elisos“ poziciją. Pasak bendrovės technologijų vadovo Andre Visseso, valstybė turėtų kompensuoti nuostolius, jei nustatytas perėjimo laikotarpis neįvertina patiriamos žalos.
Reguliacinis dokumentas turėtų būti patvirtintas šių metų gegužės 1 d., tačiau teisingumo kancleris Ulle Madis prasitarė ministrams, kad šis sprendimas gali būti nekonstitucinis. Dėl šios priežasties sprendimas dėl reguliacijos kol kas atidėtas.
Kancleris šią problemą buvo iškėlęs dar praėjusių metų rudenį. Ją pastebėjo ir Vartotojų apsaugos ir techninės priežiūros institucija. Pasak U. Madiso, problema slypi prastose dokumento formuluotėse, kurios leistų telekomunikacijų bendrovėms ateityje dėl reguliacijos bylinėtis.
Ministras A. Suttas teigė, kad praėjusią gegužę, kai panašios įstatymų normos buvo įrašomos Elektroninės komunikacijos akte, niekas klaidų nepastebėjo. Jis tikisi, kad įstatymai bus pataisyti ir reguliacija bus paskelbta dar šią vasarą.
Paieška archyve
