Antrąsyk organizuotas hakatonas „Portathon Baltic 2020“ rugsėjo 25-27 d. vyko virtualioje platformoje, įtraukdamas dalyvius ne tik iš Lietuvos, bet ir Švedijos, Vokietijos, Olandijos, Junginių Arabų Emyratų (JAE).
Renginys kvietė burtis akademinį jaunimą, skirtingų industrijų atstovus bei įvairių sferų specialistus generuojant inovatyvius sprendimus, aktualius ne vien Klaipėdai, bet ir kitiems Baltijos jūros regiono uostams.
Organizatorių nuotr. / Lietuvių komanda uosto technologijų hekatone pasirodė puikiai
Konkurencija, kuriai reikšmingą įtaką daro didelė uostų koncentracija, spartėjantys skaitmenizacijos procesai, tampa impulsu ieškoti naujų formų atrakinant inovacijų potencialą ir atrandant talentus, gebančius iš kitokios perspektyvos įvertinti problemas, su kuriomis susiduria verslas. Visuomenės balsas taip pat tampa vis svaresnis, tad ekologinis ir socialinis aspektai taip pat buvo itin aktualūs formuojant „Portathon Baltic 2020“ iššūkius. Šiemet jų buvo aštuoni, net keturis pateikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„75 proc. visos ES prekybos vyksta per uostus, tad jų vaidmuo Europos ekonomikos kontekste itin svarbus. Uostai yra reikšminga didžiausių transformacijų, kurių siekia Europa, dalis. Pirmoji, tai Europos žaliasis kursas ir ambicija iki 2050 metų tapti iškastinio kuro nenaudojančiu žemynu. Antroji susijusi su Europos ateitį formuojančia skaitmenizacija, – akcentavo virtualiai hakatoną atidaręs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. – Tikiuosi, jog uostai, kaip tikri multimodaliniai hubai, įsitvirtins šios skaitmeninės transformacijos priešakyje, o privalumai, kuriuos atvers buvimas išmaniais, peržengs transporto ir logistikos sektorius ir paveiks visą mėlynąją ekonomiką, tūkstančius mažų ir vidutinių įmonių“.
„Portathon Baltic 2020“ iššūkių spektras apėmė skaitmenizacijos logistikos sektoriuje, automatizuotos uostų įrangos, uosto terminalų skaitmenizacijos, išmanių transporto ekosistemų kryptis, kibernetinio saugumo jūriniame sektoriuje tematiką. Taip pat renginys kvietė siūlyti sprendimus, padedančius mažinti vandens taršą panaudojant jūrų biologinius išteklius ar komponentus.
Dalyvauti renginyje pareiškė norą per 80 technologijų entuziastų iš Lietuvos bei užsienio mokslo institucijų, verslo atstovai, startuoliai. Jauniausiais renginio dalyviais tapo Klaipėdos „Baltijos“ gimnazijos inžinerinių klasių dešimtokai ir vienuoliktokai.
48 valandų trukmės lenktynėse su laiku komandoms talkino 14 mentorių iš Vilniaus, Klaipėdos universitetų, „Vilnius Tech“ , Fizinių ir technologijos mokslų centro bei kitų institucijų, ekspertai iš Lenkijos, Švedijos „Blue Science Park“, Blekingės technologijų universiteto. Dalyvius taip pat konsultavo verslo organizacijų – „Schneider Electric“, „Omega Technology“ – atstovai.
Komisijos, kurią sudarė mentoriai ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Algis Latakas, sprendimu, stipriausiomis po 12 finalinių pristatymų pripažintos komandos iš Kauno kolegijos, Vokietijos bei JAE.
Lietuviai apdovanoti už sugeneruotą krantinių būklės monitoringo, pasitelkiant sensorius, sprendimą. Rostoko ir Vismaro universitetų atstovai „Baltic Merchants“ komanda – už išsiliejusių teršalų stebėsenos ir utilizavimo sistemos pasitelkiant dronus sprendimą, Amity universiteto Dubajuje komanda „Dubai2020“ – už inovatyvų konteinerių monitoringo sprendimą.
Bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija renginį jau antrąsyk organizavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Lietuvos jūrinis klasteris, pajėgos iš didžiausio Lenkijos uostamiesčio: organizacija „Gdansk-Gdynia-Sopot Metropolitan Area“ bei verslo inkubatorius „Starter“. „Portathon Baltic 2020“ taip pat užsitikrino tarptautinių projektų „Smart Up BSR“, „Secmar“ ir „Connect 2 Small Ports“ palaikymą.
Paieška archyve
