Kaip savo metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį sakė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, šiandien Europos Komisija pristato planą, kaip iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai yra tarpinis orientyras siekiant 2050 m. poveikio klimatui neutralumo.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Darome viską, ką galime, kad išpildytume europiečiams duotą pažadą – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Šiandien pradedame svarbų šios kelionės etapą. Išsikėlę naująjį tikslą iki 2030 m. ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., rodysime pavyzdį, kaip planetą padaryti švaresnę ir atgaivinti ekonomiką kartu saugant aplinką. Po koronaviruso pandemijos Europa taps stipresnė investuodama į efektyviai išteklius naudojančią žiedinę ekonomiką, skatindama inovacijas švarių technologijų srityje ir kurdama aplinką tausojančias darbo vietas.“
Išsikeltas naujasis 2030 m. klimato politikos tikslas padės sutelkti dėmesį į Europos ekonomikos gaivinimą po koronaviruso pandemijos. Todėl bus skatinamos investicijos į efektyviai išteklius naudojančią ekonomiką ir taip puoselėjamos inovacijos švarių technologijų srityje, remiamas konkurencingumas ir kuriamos aplinką tausojančios darbo vietos. Investuodamos į žaliąją pertvarką, valstybės narės gali naudotis 750 mlrd. EUR dydžio ekonomikos gaivinimo fondo „NextGenerationEU“ ir ES būsimo ilgalaikio biudžeto lėšomis.
Didžiausias ES išmetamųjų teršalų šaltinis – deginant iškastinį kurą išmetamas CO2. Šie ir pasklidieji kiti dujiniai teršalai sudaro šiek tiek daugiau nei 75 proc. ES išmetamo ŠESD kiekio. Tai rodo, kad didžiausias dėmesys pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos turi būti skirtas energetikos sistemai. Daugiausia energijos suvartojama ir teršalų išmetama pirmiausia pramonės, taip pat pastatų ir transporto sektoriuose. Norint neutralizuoti poveikį klimatui labai svarbu mažinti tiek energijos tiekimo, tiek vartojimo sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Šiandien Europos Komisijos pateiktas valstybių narių 2021–2030 m. nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimas rodo, kad iki 2030 m. ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis gali sudaryti 33,7 proc., t. y. viršyti dabartinį ne mažesnį kaip 32 proc. tikslą. Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslą sekasi sunkiau: užsibrėžtam ne mažesniam kaip 32,5 proc. tikslui pasiekti pirminės energijos vartojimo efektyvumas turi būti padidintas 2,8 proc., o galutinės energijos vartojimo efektyvumas – 3,1 proc.
Paieška archyve
