Vyriausybė pritarė susitarimui, kuriuo pratęsiamas Lietuvos kaip bendradarbiaujančios valstybės (EBV) statusas su Europos kosmoso agentūra (EKA) vieneriems metams iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Susitarimo pratęsimo motyvas – dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusiomis aplinkybėmis užtrukęs asocijuotos narystės sutarties derinimas.
„Lietuvos siekiamybė pasirašyti asocijuotos narystės sutartį su EKA jau ranka pasiekiama. Asocijuota narystė Lietuvai atvertų galimybę dalyvauti pasirenkamosiose EKA programose, įsitraukti į tarptautinius konsorciumus ir tarptautines vertės kūrimo grandines bei ieškoti naujų rinkų. Todėl, net ir vieniems metams pratęsus EBV statusą, Lietuvos ambicija pasirašyti asocijuotos narystės sutartį niekur nedingsta, bet dėl COVID-19 visos reikalingos procedūros Europos kosmoso agentūroje užtrunka ilgiau, nei buvo planuota“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
Atsižvelgiant į sėkmingus bendradarbiavimo su EKA rezultatus, šiais metais buvo kreiptasi į EKA generalinį direktorių dėl tolesnio Lietuvos bendradarbiavimo su EKA ir asocijuotos narystės sutarties pasirašymo. Vis dėlto EKA generalinis direktorius Johannas-Dietrichas Wörneris kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrą Rimantą Sinkevičių su pasiūlymu Lietuvai dėl COVID-19 pandemijos vieniems metams pratęsti EBV statusą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros EBV susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. spalio 7 d., o įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 28 d., pasirašius Europos bendradarbiaujančios valstybės planą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EKA. Per numatytą penkerių metų šio plano įgyvendinimo laikotarpį Lietuva organizavo penkis EKA konkursus, pagal kuriuos 34 verslo ir mokslo projektams iš viso skirta daugiau kaip 5,5 mln. eurų.
Bendradarbiavimas su EKA mūsų šaliai leidžia padidinti valstybės konkurencingumą, skatina diegti inovacijas ir užtikrina efektyvesnę viešojo sektoriaus veiklą bei visuomenės gerovę. Šis bendradarbiavimas taip pat skatina plėtoti pažangias technologijas ir vystyti inovatyvią pramonę, sudaro sąlygas kurti didelės pridėtinės vertės produkciją – technologijų, gaminių ir paslaugų – Lietuvoje.
