Šiuolaikiniame darbo pasaulyje tokie klausimai kasdien kyla dirbantiems nuotoliniu būdu. Sparčiai tobulėjant informacinėms ir komunikacinėms technologijoms, keičiantis darbo pobūdžiui, vis daugiau organizacijų, siekdamos pritraukti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, siūlo jiems galimybę dirbti nuotoliniu būdu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Patiems darbuotojams laisvė pasirinkti laiką ir vietą savo darbo funkcijoms atlikti leidžia lanksčiau derinti darbo ir asmeninius įsipareigojimus, taip siekiant balanso tarp svarbiausių gyvenimo sričių. Todėl nenuostabu, kad dirbančiųjų nuotoliniu būdu skaičius Europoje sparčiai auga, o Europos komisija nuotolinį darbą įvardina kaip centrinį ES užimtumo strategijos elementą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Visgi toks iš įvairių pusių girdimas optimizmas menkai dera su esamų tyrimų rezultatais. Priklausomai nuo darbuotojų ir organizacijų ypatybių, nuotolinio darbo suteikiamas laiko ir erdvės lankstumas gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų padarinių darbuotojų gerovei, veiklos rezultatams bei darbo ir gyvenimo balansui. Kodėl?
Pasak kol kas negausių mokslo tyrimų, nuotolinio darbo praktika pati savaime nėra nei gera, nei bloga, tačiau jos tinkamas įgyvendinimas kelia iššūkių ir pačiam darbuotojui, ir organizacijai. Išaugusi laisvė dirbti bet kada ir bet kur didina atsakomybę už savo darbo planavimą, tinkamos vietos ir laiko pasirinkimą bei veiklų koordinavimą su kitais organizacijos nariais, todėl kelia papildomą protinę įtampą ir reikalauja naujų įgūdžių.
Antra, nuotolinis darbas ištrina ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, kai darbo diena nebėra susijusi su konkrečiomis valandomis, o darbinės užduotys ir buities rūpesčiai reikalauja dėmesio ir pastangų vienu metu. Maža to, informacinių ir komunikacinių technologijų dėka išauga pasiekiamumas, peraugantis į nuolatinį prieinamumą, neleidžiantį „atsijungti“ nuo darbo reikalų laisvu metu. Paradoksalu, tačiau lūkestis būti nuolatos pasiekiamu ir gebėti atlikti keletą dalykų vienu metu ilgainiui tik mažina produktyvumą ir didina išsekimo riziką. Dėl to organizacijos dažnai nesulaukia taip pageidaujamo teigiamo nuotolinio darbo poveikio darbuotojų motyvacijai ir rezultatams.
Todėl prieš pasinaudojant laisve dirbti bet kada ir bet kur, vertėtų sau užduoti keletą kontrolinių klausimų ir įsivertinti, ar toks darbas jums tinka. Kaip atskiriate savo vaidmenis darbe ir gyvenime bei tvarkotės su trukdžiais? Galbūt esate integratorius ir puikiai derinate darbo užduotis bei asmeninius įsipareigojimus, todėl galite atsiliepti į skambutį darbo reikalais asmeninės šventės ar atostogų metu? O galbūt priešingai – darbo metu tvarkote tik darbo reikalus, turite atskirus kalendorius darbui ir asmeniniam gyvenimui, o ant darbo stalo nelaikote asmeninių nuotraukų? Kam teikiate pirmenybę – darbui ar asmeniniam gyvenimui? Gal didžiausią pasitenkinimą ir prasmę patiriate laisvalaikiu, sportuodami ar savanoriaudami? Kiek laisvės suteikia organizacija ir asmeniniai įsipareigojimai, brėžiant ribas tarp darbo ir gyvenimo? Kiek ir kokių išteklių turite sėkmingam darbo ir gyvenimo įsipareigojimų derinimui?
Paskaitos metu detaliau aptarsime, į kokius klausimus vertėtų atsakyti ir kokių įgūdžių įgyti, kad nuotolinis darbas būtų produktyvus ir atvertų duris į didesnį produktyvumą bei geresnį darbo ir gyvenimo balansą ir netaptų persidirbimo spąstais.
Daugiau apie tai sužinosite festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu doc. dr. Jurgitos Lazauskaitės-Zabielskės ir dr. Arūno Žiedelio paskaitoje „Biure, namuose ar parke – kur dirbsi šiandien? Viskas, ką reikia žinoti apie efektyvų nuotolinį darbą“ rugsėjo 14 d. 18 val. VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).
Paieška archyve
