Dirbtinio intelekto (DI) technologijos vystosi dideliu greičiu. Dažnai apie tai turbūt net nesusimąstome, bet mes jau gyvename dirbtinio intelekto apsuptame pasaulyje. Išmanūs asistentai, automobilių autopilotai, rekomenduojami pirkiniai, sveikatos priežiūra ir t. t.
DI didžiuliu greičiu veržiasi į mūsų kasdienį gyvenimą. Festivalio „Nepatogus kinas“ filmas „Hi, AI“ ir atspindi dirbtinio intelekto tikrovę. Ten kalbama ne tik apie tai, kaip pasikeis mūsų gyvenimai į kasdienybę įsileidus dirbtinį intelektą, bet ir užsimenama apie moralinius, etinius klausimus, kurie neišvengiamai kyla vystant dirbtinio intelekto programas.
„Hi, AI“ arba, kitaip tariant – labas, robote. Tai filmas apie dirbtinio intelekto integraciją į žmonių gyvenimus siekiant spręsti jų socialines problemas, mažinti vienatvę.
Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės jaučiasi kaip niekad vieniši. Tam didžiulę įtaką daro internetinė erdvė ir jos kuriama „tobulo“ gyvenimo iliuzija. Socialinėse medijose visi žmonės atrodo be galo laimingi, galintys leisti sau viską bei neturintys jokių problemų. Tačiau čia ir yra didžiausia problema – stebėdamas kaip kiti gyvena „idealų“ gyvenimą žmogus sutrinka, pradeda kompleksuoti, nes nėra toks turtingas, neatitinka grožio standartų ir ne visada jaučiasi gerai. Dėl to jis užsisklendžia savyje, suserga depresija ar kitomis ligomis, kas dažnai priveda prie savižudybės. Tam, kad žmogus nesijaustų toks vienišas į pagalbą atskuba dirbtinis intelektas. Mokslininkų kuriami ir vis dar tobulinami robotai yra pajėgūs ne tik palengvinti žmogaus gyvenimą, bet ir bendrauti su juo, diskutuoti, taip sumažinant jo vienatvę. Būtent apie tokius robotus, lengvinančius žmonių socialinį gyvenimą, ir yra šis filmas.
Bet ar tikrai dirbtinis intelektas sumažins socialinę atskirtį? Mano manymu, tai ją tik padidins. Kuo mažiau, mes, žmonės bendrausime tarpusavyje, tuo labiau jausimės vieniši ir ilgainiui virsime komunikuoti negebančiomis būtybėmis. Juk dirbtinis intelektas negali pakeisti žmogaus. Robotai nejaučia ir nesuteikia to žmogui reikiamo artumo, nuoširdumo ir prisirišimo. Bet galbūt ateities mokslas leis tai pakeisti?
Ar tikrai dirbtinis intelektas pagerina mūsų gyvenimus? Ar tikrai mes esame nepajėgūs atlikti tam tikrus darbus, kuriuos jau dabar atlieka dirbtinio intelekto robotai? Žiūrint filmą iškyla daug įvairių klausimų, į kuriuos bent jau kol kas nėra atsakymų, todėl galime tik spėlioti, o kaip ten bus iš tikrųjų parodys tik laikas.
Šis filmas priverčia susimąstyti ne tik, kaip toli gali pažengti mokslininkai ir jų kuriamas dirbtinis intelektas, bet ir apie tai, kaip keičiasi visuomenė ir su kokiomis problemomis ji susidurs ateityje, kai dirbtinio intelekto mus supančiame pasaulyje bus dar daugiau.
Filmą „Hi, AI“ žiūrėk žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“.
