Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytojai, kurių elektronines pašto dėžutes pasiekė įtartini laiškai: asmenys, prisidengiantys „Swedbank“ vardu, platina kompiuterinį virusą.
„Gerbiamas kliente, Dėl naujų elektroninio mokėjimo kapitalo kontrolės įstatymų pridėtas pervedimo mokėjimas nebuvo apdorotas. Jei norite užbaigti perkėlimą, užpildykite pridedamą patvirtinimo formą. Pastaba: perskaitykite dokumentaciją pateikti kompetentingam asmeniui Partnerių filialas/bankas“, – būtent taip sukčiai kreipiasi į žmones, siekdami platinti kompiuterinį virusą.
Sukčiai platina kompiuterinį virusą © Skaitytojo nuotr.
DELFI kreipėsi į „Swedbank“ atstovą Saulių Abraškevičių, kuris patikino, kad tai tikrai nėra banko darbuotojų siųsti laiškai, o dar viena nauja sukčiavimo banga.
„Banką pasiekė informacija, kad „Swedbank“ klientai gauna el. pašto pranešimus, turinčius sukčiavimo požymių. Laiške nurodoma, jog mokėjimo pavedimas nebuvo įvykdytas ir prašoma atidaryti prisegtas bylas.
Jei gavote elektroninį laišką iš „Swedbank“ ar „Swedbank“ darbuotojais prisistatančių asmenų ir dvejojate, ar jis tikrai skirtas Jums (nežinote nei siuntėjo, nei temos) – neatidarykite jokių prie laiško prisegtų priedų ir bylų, nes tai gali būti kenkėjiška programa“, – perspėja S. Abraškevičius.
Anot S. Abraškevičiaus, sukčiai visad ieško įvairių formų, kaip galėtų kreiptis į žmones ir juos įtikinti, kad šie atskleistų asmeninę informaciją. „Apsimetimas banku ar kokia nors kita institucija, pavyzdžiui, teisėsauga, teisėtvarka, yra įprasta. Tai tikrai nėra pirmas atvejis, kai bandoma klaidinti žmones. Mes stengiamės reaguoti operatyviai: informuoti žmones, klientus“, – sako S. Abraškevičius.
Pasak pašnekovo, žmonės yra budrūs ir gavę įtartinus laiškus kreipiasi į banką ar žiniasklaidos priemones.
Kol kas nėra aišku, ko sukčiai siekia platindami virusą. S. Abraškevičius teigia, reikėtų išsamesnio tyrimo, norint tiksliai išsiaiškinti, kas nutiktų kompiuteriui atidarius sukčių siųstus dokumentus. „Pirminis vertinimas yra toks, kad šiuo konkrečiu atveju yra platinama kenkėjiška įranga, kompiuteris gali būti užkrėstas“, – sako jis. Čia kiekvienas galime įjungti savo fantaziją ir paspėlioti, ko siekia sukčiai: užvaldyti kompiuterį, pavogti asmeninę informaciją ir t.t. Aišku tik tiek, kad tai būtų naudinga tik piktavaliams.
Kaip teigia S. Abraškevičius, kol kas bankas neturi informacijos apie nuo šio viruso nukentėjusius asmenis.
„Paprastai, kai žmonės banko vardu gauna keistus pranešimus, jie kreipiasi į banką. Klausia: kas čia per laiškai, kodėl jie siunčiami. Nedaug laiko reikia, kad sužinotume, jog kilo nauja sukčiavimo banga, prisidengiant banko vardu“, – sako pašnekovas.
Paieška archyve
