Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė dalyvavo gegužės 21–22 dienomis Rygoje vykusioje tarptautinėje kultūros paveldo skaitmeninimo konferencijoje „Kultūros paveldo skaitmeninimo metodai: kuriant Baltijos šalių bendradarbiavimo tinklą“ (angl. Digital approaches in cultural heritage: towards a pan-Baltic cooperation network).
Pranešimų sesijose aptartos su paveldo skaitmeninimu susijusios ir Baltijos jūros šalių regionui aktualios temos – esami ir potencialūs ilgalaikiai bendradarbiavimo tinklai, bendri mokslinių tyrimų projektai, skaitmeninimo aktualinimas, skaitmeninių priemonių, kurios galėtų paspartinti nuolatinį bendradarbiavimą tarp institucijų regione ir už jo ribų, kūrimas. Konferencijoje taip pat svarstyta kultūros paveldo padėtis skaitmenizacijos ir socialinių transformacijų amžiuje, skaitmenizacijos atveriamos galimybės, nauda regioniniam bendradarbiavimui.
Pristatydama kultūros paveldo skaitmeninimo politiką Lietuvoje ir apvaliojo stalo politinėje diskusijoje G. Žemaitytė akcentavo, kad kultūros paveldo skaitmeninimas, skaitmeninio turinio išsaugojimas ir prieigos užtikrinimas atminties institucijoms yra gana naujos veiklų sritys, tad būtų tikslinga skatinti bendrus inovatyvius projektus, kuriems įgyvendinti būtų pasitelkiami ekspertai iš visų Baltijos jūros regiono atminties institucijų, sutelkiama infrastruktūra ir kultūros paveldo duomenys. Taip pat galimi bendri skaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo tyrinėjimų, aktualinimo projektai.
„Esame paveldo sampratos transformacijos liudininkai. Iki šiol kultūros paveldu laikyti pavieniai architektūros, dailės, archeologijos ir istorijos paminklai, bet šiuo metu paveldas vertinamas kaip organiška šiuolaikinio žmogaus gyvenimo aplinka. Todėl natūralu, kad didėja kultūros paveldo poveikis ir jo sukuriama vertė visoms valstybės politikos sritims“, – teigia kultūros viceministrė G. Žemaitytė.
Atminties institucijos skatinamos taikyti pažangias technologijas ir pačios dalyvauti šių technologijų plėtojimo procesuose, sudaryti kuo palankesnes sąlygas kultūros turinio pakartotiniam naudojimui, aktyviau bendradarbiauti bei didinti skaitmeninimo srities specialistų kompetencijas. Šių metų balandžio 9 d. 24 Europos Sąjungos (ES) narės pasirašė deklaraciją dėl kultūros paveldo skaitmeninimo (angl. Declaration of cooperation on advancing digitisation of cultural heritage), kurioje akcentuojamas pažangių technologijų, ypač 3D, taikymas ir šių veiksmų koordinavimas ES mastu, skaitmeninio turinio pakartotinio naudojimo skatinimas ne tik nacionaliniu, bet ir Europos mastu, tarpsektorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas.
Tarptautinę kultūros paveldo skaitmeninimo konferenciją organizavo Latvijos nacionalinė biblioteka su partneriais: Estijos nacionaline biblioteka, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Rostoko universiteto biblioteka Vokietijoje ir Švedijos nacionaline biblioteka. Latvija, 2018–2019 m. pirmininkaujanti Baltijos jūrų valstybių tarybai, konferencijoje ypatingą dėmesį skyrė kultūros paveldo prieinamumui ne tik šio regiono šalyse.
