Artėjantys Europos Parlamento (EP), savivaldos ir prezidento rinkimai taps iššūkiu ne tik politikams, bet ir saugumo specialistams bei žiniasklaidai. Pastarųjų poros metų įvykiai rodo, kad per rinkimų kampanijas pasitelkiamos netikros naujienos, vyksta kibernetinės atakos, tad ekspertai sutaria vieningai, kad ir Lietuva per rinkimus gali sulaukti išpuolių. Su netikromis naujienomis ir propaganda kovojantys ir informaciją tikrinantys žmonės jau ruošiasi rinkimų vajui, tačiau Europos ekspertai pabrėžia, kad vien tik tai demaskuoti netikrą informaciją nebeužtenka.
Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas per prezidento rinkimų kampaniją pats įsitikino, kaip kuriamos netikros naujienos ir kaip vyksta kibernetiniai išpuoliai. Į E. Macrono elektroninį paštą buvo įsilaužta ir nutenkinta dalis elektroninių laiškų.
Vilniuje viešintis Bristolio universiteto profesorius Stephanas Lewandowsky sako, kad tai, kaip situaciją suvaldė Prancūzijos prezidentas, – puikus pavyzdys: daugiausia kalbėta ne apie laiškų turinį, o kas galėjo surengti ataką. S. Lewandowskis sako, kad iki šiol naudotos taktikos demaskuoti netikras naujienas nebeužtenka.
EP nariai taip pat ieško būdų, kaip kovoti su netikromis naujienomis. Pasak EP atstovės Delphine Colard, dabar diskutuojama, kad kiekvienas pats kritiškai mąstytų ir reaguotų.
Europa diskutuoja, ką daryti su dezinformacija, o Lietuva ruošiasi jos antplūdžiui. Europos Parlamento, savivaldos ir prezidento rinkimai ekspertų teigimu taps išbandymu, nes dezinformacijos, kibernetinių išpuolių daugės. Su netikromis naujienomis kovojantys ir informaciją tikrinantys žmonės – vadinamieji elfai – galanda ginklus.
Kiekvieną dieną jie patikrina maždaug 20 tūkst. naujienų anglų, rusų, lietuvių kalbomis. „Demaskuok.lt“ vadovas sako, kad rusiška propaganda nukreipta į Lietuvos valstybingumą, pasitikėjimą valdžia ir institucijomis.
Pasak saugumo ekspertų, 2019 metais rinkimai Lietuvoje taps išbandymu ne tik politikams, bet ir visuomenei.
Plačiau apie tai – Žyginto Aabromaičio reportaže.
