Gegužės viduryje Lietuvos žmonės penkeriems metams valstybės vairą patikės naujam šalies Prezidentui. Šia proga sausio 16 dieną Kauno technologijos universitete (KTU) vyko diskusija „Prezidentas 2019: keturi mėnesiai apsisprendimui“, kurioje dalyvavo 8 kandidatai į prezidentus.
Žurnalistės Rasos Tapinienės moderuotoje diskusijoje savo vizija apie šalies ateitį dalijosi Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Aušra Maldeikienė, Arvydas Juozaitis, Naglis Puteikis, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius ir Alfonsas Butė.
Kandidatams klausimus teikė KTU Senato pirmininkas Rytis Krušinskas, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanas Ainius Lašas, Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekanas Andrius Vilkauskas bei Studentų atstovybės prezidentas Lukas Kijauskas.
Šalies vadovo posto siekiantis aštuonetukas pateikė savo požiūrį į tai, kokią vietą švietimo ir mokslo reikalai užimą tarp valstybės prioritetų.
„Skirčiau antrą-trečią vietą po teisinės struktūros. Tam, kad valstybė egzistuotų, ji turi turėti sąrangą. Visgi švietimas ir yra tai, kas sukuria visuomenę. Tiesa, tai, kas man nepatinka mūsų švietime ir ką norėčiau keisti – šiuo metu mūsų švietimas ugdo žinantį, bet nemokantį tą žinojimą reflektuoti žmogų“, – sakė A. Maldeikienė.
„Tikrai pirmajame trejetuke, – antrino I. Šimonytė. – Nes stipri valstybė – tai išsilavinusi, kurianti visuomenė, gebanti pasipriešinti įvairioms grėsmėms, kurioms reikia intelekto, visuomenė, gebanti inicijuoti naujoves, atradimus“.
„Lietuvai reikia trijų T: talentų, technologijų ir tolerancijos“, – teigė P. Auštrevičius.
Kalbėdami apie technologijų vystymąsi ir ketvirtąją pramonės revoliuciją, kandidatai išskyrė tiek galimybes, tiek grėsmes, atsirandančias darbo rinkoje.
„Neabejoju, kad technologijos pakeis patį mokslo procesą. Kūrybiškumas lieka esminiu išlikimo kriterijumi būsimojoje darbo rinkoje“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Politikai turi numatyti ateitį ir kas vis dėlto atsitiks, jei robotizacija peržengs tam tikrą nematomą ribą, pradės mažėti darbo vietų ir daugybė žmonių tiesiog neturės ką daryti. Šis klausimas keliamas kitose mūsų kaimyninėse valstybėse, šį klausimą turime kelti ir mes“, – sakė N. Puteikis.
Tuo tarpu I. Šimonytė palietė ir lyčių klausimą.
„Ketvirtoji pramonės revoliucija turės gana didelę įtaką toms darbo vietoms, kurias užima moterys. Turime kultūriškai ir stereotipiškai keisti požiūrį į tai, kas yra mergaitiška ir moteriška tam, kad ketvirtoji pramonės revoliucija mūsų, moterų, nepažeistų pernelyg stipriai“, – akcentavo kandidatė į prezidentus.
Antrojoje renginio dalyje kandidatai galėjo pateikti klausimus vienas kitam, diskutavo apie ES finansavimo aspektus, dvigubą pilietybę, atsakė į publikos klausimus, kuri domėjosi migracijos paktu, nacionaline valstybe.
