Mokslininkai pateikė pirmuosius asteroido Bennu artimo stebėjimo rezultatus. Be viso kito, pranešama apie molinguose mineraluose aptikta vandenį.
2018 metų gruodžio 3 dieną po daugiau nei dviejų metų skrydžio, kosminis zondas OSIRIS-REx pasiekė tikslą ir įskrido į asteroido (101955) Bennu orbitą. Jei viskas vyks pagal planą, kitais metais aparatas paims jo paviršiaus mėginius, o 2023-iais pargabens juos į Žemę. Tačiau OSIRIS-REx mokslinius tyrimus atlieka jau dabar, ir su juo dirbantys mokslininkai Vašingtone vykstančiame Amerikos geofizikos draugijos (AGU) susitikime pateikė naujus rezultatus.
Zondas įveikė apie 2,2 milijonus kilometrų ir atsidūrė už 19 kilometrų nuo Bennu paviršiaus. Paskutiniais artėjimo etapais zondas atidžiai stebėjo asteroidą. Stebėjimai spektrometru parodė hidroksilines grupes: tai praktiškai užtikrintai yra vanduo, surakintas mineralų porose. Tai rodo ne tiesiog „atsitiktinį susitikimą“ su vandeniu, o ilgą sąveikavimo su uolienomis ir jų hidratavimo istoriją. Pats Bennu nėra pakankamai didelis, kad jame vanduo kaip nors galėtų įkaisti iki skysto pavidalo. Tad, Bennu tikriausiai kažkada buvo didesnio kūno dalimi.
OSIRIS-REx kameromis padaryti atvaizdai patvirtino ankstesnius Bennu orbitinių charakteristikų, dydžio ir kampinių dydžių modelius, gautus, naudojant radaro duomenis. Pasitvirtino ir spėjimas, kad asteroido pietų ašigalyje yra aukštuma, nors jos aukštis gerokai didesnis, nei spėta: beveik 50 metrų, o ne 10 metrų, kaip manyta. Pats paviršius – itin raižytas, jame daugybė plyšių ir atskirų riedulių, ir tik nedideli ploteliai daugmaž lygūs.
Patikslinus Bennu paviršiaus plotą, buvo galima nustatyti jo tankį – 1200 kg/m3, o tai dvigubai mažiau, nei tipiško asteroido. „Pirmieji duomenys rodo, kad OSIRIS-REx tikslas buvo pasirinktas teisingai, – sako profesorius Dante Lauretta, vienas iš misijos vadovų. – Jokių neįveikiamų sunkumų Bennu kol kas nekelia. Aparatas visiškai sveikas, o mokslinė įranga veikia netgi tiksliau, nei planuota. Tad, mūsų kelionė tik prasideda.“
