2018 metų Nobelio fizikos premija paskirta už ypatingus atradimus lazerių fizikos srityje. Ją per pusę pasidalijo Arthur Ashkin „už optinį pincetą ir jo biologinius taikymus“ bei Gérard Morou ir Donna Strickland „už metodą, leidžiantį generuoti didelio intensyvumo ultratrumpus optinius impulsus“.
Arthur Ashkin pagrindinį proveržį pasiekė 1987 metais, kai parodė, kad lazerio spindulys leidžia stumdyti bakterijas, nepaveikiant jų gyvybingumo. Taip atsirado nepamainomas įrankis, leidžiantis biologams tyrinėti gyvus organizmus, mechaniškai jais manipuliuojant. „Arthur Ashkin atrastas optinis pincetas – tai šviesos įrankis, leidžiantis manipuliuoti mažyčiais mikrometrų matmenų objektais. Lazerio spinduliu galima stumdyti įvairius biologinius objektus, pradedant DNR molekulėmis ar jų dalimis ir baigiant ląstelėmis. Lazeriu iš vienos vietos į kitą perkelta ląstelė (pvz., spermatozoidas) plaukia ir gyvena sau toliau, lyg nieko nebūtų nutikę“, – aiškina Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro profesorius Mikas Vengris.
Gérard Morou ir Donna Strickland apdovanoti už tai, jog sugalvojo būdą, leidžiantį stiprinti ultratrumpus lazerio impulsus iki didelių energijų. Savo 1985 metų darbe jie išsprendė dešimtmečiais lazerių konstruktorius kamavusią problemą: ką daryti, kad galingas lazerio impulsas nesugadintų paties lazerio? Stiprinant impulsą lazeryje, kyla problema, kad jo elektrinis laukas užauga tiek, kad pažeidžia lazerio aktyviąją terpę, padarydamas joje skylę. G. Morou ir D. Strickland surado būdą, kaip to išvengti: jie pasiūlė ištempti impulsą laike, tokiu būdu sumažinant jo viršūnės intensyvumą, tuomet sustiprinti ir išleisti iš lazerio, galiausiai vėl suspausti į trumpą laiko tarpą.
„G. Morou ir D. Strickland atradimas atvertė visiškai naują puslapį lazerių fizikoje ir technologijoje. Absoliučiai visi modernūs lazeriai, generuojantys trumpus šviesos žybsnius, naudoja šią technologiją. Kelias dešimtis femtosekundžių (femtosekundė – viena kvadrilijoninė sekundės dalis) užtrunkantys šviesos žybsniai tapo kasdienybe. Panaudojant trumpų ir galingų impulsų lazerius jau atlikta daugybė fundamentinės fizikos tyrimų ir taikomųjų darbų medžiagų apdirbimo bei biomedicinos srityje“, – teigia profesorius M. Vengris.
Nobelio premijos laureatas G. Morou yra ne kartą lankęsis Lietuvoje, nes būtent VU lazerių fizikai, prof. Algis Piskarsas ir prof. Audrius Dubietis, 1992 m. paskelbė svarbų darbą, kuris yra variacija ta pačia išplėstų impulsų stiprinimo tema. Skirtumas tas, kad jų pasiūlytas stiprinimas atliekamas ne lazerinėje terpėje, o netiesiniame kristale. Tai leidžia generuoti trumpus ir galingus impulsus bet kuriame spektro ruože, jų spektro neriboja lazerinės terpės medžiaga. Profesorius Mikas Vengris akcentuoja, kad šie atradimai itin svarbūs lazerių mokslui Lietuvoje. Lietuvos lazerių įmonėse, kurių daugumą įkūrė ar jose dirba Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro studentai ir absolventai, gaminami ultratrumpųjų impulsų lazeriai taip pat pagrįsti G. Morou ir D.Strickland sugalvotu principu.
Paieška archyve
