Ketvirtadienį, balandžio 26 dieną, minima Pasaulinės intelektinės nuosavybės diena. Lietuvoje ši diena minima nuo 2000 metų Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) iniciatyva.
Sunku įsivaizduoti, tačiau be daugelio išradimų šiandien tiesiog neišgyventumėm. Kai kurie iš jų įrašyti netgi įrašyti į Gineso knygą, pavyzdžiui, skalbimo mašina (1907 m.), televizija (1925 m.), prekių vėžimėlis (1938 m.), polietileno maišelis (1945 m.), kreditinė kortelė (1950 m.), nešiojamas magnetofonas (1979 m.) ar mobilusis telefonas (1990 m.). Šiandien visus šiuos daiktus retas pavadintų išradimais. Jie tapo mūsų kasdienybės palydovais.
Lietuvoje kasmet auga patentų skaičius. Valstybinio patentų biuro duomenimis: 2015 metais galiojo 530 patentų, o 2017-aisiais – jau 560. Lietuvos išradimų sritys yra labai įvairios: nuo lazerių, biotechnologijų, 3D, medicinos ir odontologijos, sporto (pvz., treniruokliai, slaugos lovos) iki maisto pramonės (pvz., išmani nosis mėsos šviežumui nustayti) ar kasdienai bei laisvalaikiui taikomų inovacijų (pvz. ausinių laidai, kuprinė-krepšys).
Tačiau išradimų patentavimas, ne tik šiandieninių išradėjų privilegija. Kada ir kokie gi pirmieji patentai buvo išduoti Lietuvoje?
1928 m. gegužės mėn. įsigaliojo Išradimų ir patobulinimų apsaugojimo įstatymas ir Išradimų patentų, prekių ženklų ir fabrikų pavyzdžių valstybės rinkliavos įstatymas. Šie teisės aktai sukūrė lietuvišką įstatyminę išradimų ir išradėjų teisinę reglamentavimo bazę. Išradimų ir patobulinimų apsaugojimo įstatymo kūrėjai apibrėžė, kad patentai neišduodami mokslo teorijoms, valgio ir skonio dalykams. Minėti įstatymai taip pat apibrėžė ir užsienio šalių išradėjų kūrinių apsaugą mūųs šalyje.
Tad tais pačiais metais, 1928 m., buvo išduoti pirmieji 5 nacionaliniai patentai Anglijos, Danijos ir Vokietijos bendrovėms. Pirmasis Lietuvos patentas buvo išduotas už išradimą „Patobulinimas fotografijos aparatuose“ ir priklausė Anglijos įmonei „Photomaton Parent Corporation Ltd.“
Pirmasis patentas išduotas Lietuvos inovatoriui – Kauno inžinieriui A. Veintraubui, kuris užpatentavo išradimą „Vielinių įvijų „X“ raidės pavidalo įtaisas, neduodąs vieliniam lovos dugnui įgriūti“.
Nors šiandien išradimams apsaugoti egzistuoja begalė priemonių, o Lietuvos patentų įstatymas švenčia 90-metį, vis tik dar nemažai išradėjų bijo kalbėti apie kuriamus išradimus.
Abejonėms dėl kopijavimo išsklaidyti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) šiandien organizuoja konferenciją „Intelektinės nuosavybės svarba verslui“, kuri vyksta VGTU kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“.
Renginio metu įvairių sričių atstovai – Greta Žėkienė, KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė ir PATLIB atstovė, Ignas Šlapkauskas, UAB „Saulės vėjo aruodai“ direktorius, Evaldas Pabrėža, UAB „Integrated Optics“ direktorius, Raimonda Klimašauskaitė, verslo projektų „SPYNDI” ir „SPYNTEX” bendrasteigėja, dalinsis patirtimi, sėkmės istorijomis, rekomendacijomis bei įžvalgomis apie intelektinę nuosavybę.
Apie išradimų patentavimą, jų naudą bei statistinius duomenis aptars Valstybinio patento biuro direktorius Arūnas Želvys. Kaip susidoroti su iškilusiais sunkumais ir ko tikėtis registruojant produkto dizainą pasidalins APB „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas Erikas Saukalas bei advokatė, patentinė patikėtinė Edita Ivanauskienė.
Bus pristatyta MITA ES investicijų priemonė, skirta paremti išradimų apsaugą tarptautinių mastu – „Inopatentas“, apie kurią papasakos MITA atstovas Mindaugas Kaziukonis. Šios priemonės tikslas – paskatinti Lietuvos išradėjus patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, taip stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniu mastu, o taip pat skatinti vykdyti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas.
Didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma, skiriama tam pačiam išradimui patentuoti ar dizainui registruoti tarptautiniu mastu, yra 30 000 Eur, t. y. gali būti įgyvendinami keli projektai tam pačiam išradimui patentuoti ar dizainui registruoti tarptautiniu mastu.
Renginyje ypač laukiami smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai bei visi besidomintys intelektinės nuosavybės apsaugos būdais.
Paieška archyve
