Norėdami virtualiame pasaulyje nuo smalsių akių apsaugoti savo privatumą ir asmens duomenis, paranojiški naudotojai griebiasi įvairių metodų, netgi slepia savo kompiuterius. Daugelis „Kaspersky Lab“ atliktų tyrimų rodo, kad nedaugelis žino apie riziką, o žinantys taiko neteisingus metodus, kad išliktų saugūs internete.
Tyrimai rodo, kad interneto naudotojai taiko įvairius metodus, kad apsaugotų savo privatumą. Vienas iš penkių (22 proc.) Europos naudotojų prisipažino, kad uždengia kompiuterio kamerą. Tai, be abejo, naudinga, bet uždengta kamera negali apsaugoti nuo garso perėmimo ir apsaugoti nuo programišių ar kenkėjiškų grupių klausymosi.
Lietuvos naudotojams ši problema ne mažiau aktuali. Apie 19 proc. apklaustųjų prisipažino*, kad, siekdami išvengti sekimo, užklijuoja savo kompiuterio kameros objektyvą. Sekimu mobiliaisiais įrenginiais (planšetiniais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais) rūpinamasi gerokai mažiau – šiuose įrenginiuose kameras užklijuoja tik 6 proc. apklaustųjų.
Daugiau nei ketvirtadalis interneto naudotojų (27 proc.) slaptus duomenis saugo įrenginiuose, neturinčiuose interneto prieigos, klaidingai manydami, kad tai garantuos jų duomenų apsaugą. Ši teorija logiška ir būtina užtikrinant duomenų atsarginę kopiją, tačiau net ir be interneto ryšio prietaisas gali būti užkrėstas per prijungtą išmanųjį telefoną ar USB. 19 proc. apklaustųjų prisipažino vengiantys lankytis populiariose svetainėse, tokiose kaip „Google“ ir „Facebook“, nes jos renka asmeninę informaciją. Tačiau iš tikrųjų šiandien beveik visos svetainės stebi naudotojus ir renka kai kuriuos jų duomenis.
Be to, 8 proc. paranojiškų respondentų prisipažino slepiantys kompiuterius nuo kitų žmonių, nors tai nepadeda apsisaugoti nuo interneto grėsmių. 7 proc. sakė skiriantys laiko įvesdami ir šalindami kreditinių kortelių duomenis atlikdami perlaidas internetu, taip siekdami suklaidinti virusus. Tačiau kenkėjiškų programų, ypač klaviatūros blokavimo, negalima suklaidinti tokiu būdu.
Nors kai kurie naudotojai taiko šiuos ekstremalius, bet neadekvačius metodus, statistika rodo, kad kitiems interneto naudotojams labai trūksta kibernetinių žinių. Kalbant apie interneto naudojimosi sąmoningumą ir gebėjimą apsisaugoti nuo žalos, tik 23 proc. naudotojų teigia, kad jaučiasi interneto išpuolių taikiniu, 23 proc. teigė, kad jie nemano, jog saugumo sprendimas yra būtinas.
Deividas Emas, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis saugumo tyrėjas, sako: „Šie duomenys rodo du kraštutinumus – viena vertus, yra žmonių, kurie mano, kad gali apsaugoti savo duomenis, pavyzdžiui, paslėpdami savo kompiuterius; kita vertus, vis dar yra tokių, kurie tiesiog negali imtis būtinų atsargumo priemonių internete. Žmonės turi siekti kibernetinių žinių – taikant šiandienos saugumo sprendimus galima apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių ir nereikia ieškoti ekstremalių metodų.“
* Baltijos naudotojų įpročių internete apklausa atlikta agentūros „A.W.Olsen&Partners“ 2015 m. rugsėjį. Apklausoje dalyvavo 1200 respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Paieška archyve
