„China Daily“ skelbia, kad 2036 m. planuoja siųsti taikonautus į Mėnulį. Apie tai pareiškė Kinijos generolas leitenantas Zhangas Yulinas, kuris yra ir šalies Kosmoso programos vadovo pavaduotojas.
Karininko manymu, pasirengti pirmajam pilotuojamam skrydžiui į Mėnulį prireiks 15–20 metų. Šiam tikslui Kinija kurs specialią raketą-nešėją, pilotuojamą laivą ir specialų skafandrą.
Kinija planuoja tris Mėnulio tyrimo etapus: skrydis aplink Mėnulį, nusileidimas ant Žemės palydovo paviršiaus ir grunto pavyzdžių tyrimas.
Programą planuojama pradėti įgyvendinti 2017 m. Šiuo metu Mėnulyje dirba Kinijos mėnuleigis.
Padėti Kinijai žada ir Rusija, kurios kosminė programa pamažu grimzta į krizę – nuolat mažinamas biudžetas. Nors agentūros „Roskosmos“ vadovas Igoris Komarovas ir kalba apie „pagalbą Kinijai“, žada tiekti „military“ ir „space“ klasių elektroniką, labai gali būti, kad Kinijai tos pagalbos neprireiks.
Juo labiau, kad pačios Rusijos kosminė programa pamažu grimzta į ekonominę krizę.
Tas pats „Roskosmos“ praneša, kad bendros su Europos kosmoso agentūra (ESA) programos „ExoMars 2016“ antrasis etapas atidedamas mažiausiai dviem metams – nuo 2018 iki 2020 m.
Antrojo etapo metu Rusijos raketa-nešėja į Raudonąją planetą turėtų nugabenti ESA marsaeigį. Mokslininkai tikisi geriau ištirti Marso gruntą ir kelių metrų gylyje rasti organinės gyvybės pėdsakų.
Misija „ExoMars 2016“ startavo 2016 m. kovo 14 d. Iš Baikonūro kosmodromo pakilusi raketa gabena į Marsą aparatą Trace Gas Orbiter (TGO) ir demonstracinį modulį Schiaparelli. Jie pasieks Marsą spalio mėnesį.
TGO tirs planetos dujų sudėtį ir ledo ypatybes. Schiaparelli skirtas valdymo reikmėms. Šie aparatai dirbs vos kelias dienas – kol baigsis akumuliatorių baterijos energija.
Paieška archyve
