 ESA – Stephane Corvaja nuotr. |
|---|
Pirmadienį prasidėjo pirminis „ExoMars“ etapas – Rusijos raketa „Proton“ iš Kazachstano Baikonuro kosmodromo išskraidino du Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Rusijos federacijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ robotus.
Šie robotai spalį turėtų pasiekti Marsą ir galutinai patvirtinti, ar šioje planetoje kada nors galėjo būti gyvybės – taip kaip mes ją suprantame – ženklų, rašo „The Verge“.
„ExoMars“ programa susideda iš dviejų etapų. Pirmojo pradžia – šiandien, paleidus raketą, kuri nuskraidins du robotus „Trace Gas Orbiter“ ir „Schiaparelli EDM Lander“ į Marsą. ESA tikisi, kad jie savo kelionės tikslą pasieks šių metų spalio viduryje, spalio 19-ąją.
„Trace Gas Orbiter“ turėtų tapti Marso palydovu, kuris skries aplink Raudonąją planetą ir tirs jos atmosferoje esančių dujų tipus. Kitaip tariant, „Orbiter“ ieškos metano pėdsakų – jei jų bus aptikta, tikriausiai atsakymas į klausimą, ar planetoje galėjo kada nors būti biologinė gyvybė, bus teigiamas.
„Schiaparelli“ darbas – nusileisti ant Marso paviršiaus. Pagal tai abi šią operaciją organizuojančios kosmoso agentūros nuspręs, ar jų naudojama nusileidimo technologija yra tinkama – jei robotas palies paviršių švelniai ir nesudužęs, tokiu atveju prasidės antrasis misijos „ExoMars“ etapas, kurio metu į Raudonąją planetą bus siunčiamas marsaeigis „Rover“, tirsiantis planetos grunto pavyzdžius. Taip pat svarstoma, kad marsaeigio roboto „Rover“ atrastus mėginius reikėtų parskraidinti tyrimams į Žemę, nes nuotoliniai tyrimai yra pernelyg sudėtingi.
Gali būti, kad „ExoMars“ misijos metu atradus gyvybės įrodymų, bus pradėtos planuoti ir žmonių kelionės į Marsą. Optimistiškai nusiteikę ekspertai tvirtina, kad tai galbūt būtų galima suorganizuoti per 30–40 metų laikotarpį.
