Mokslininkai pirmą kartą galbūt aptiko gravitacines bangas – šis beveik mėnesį mokslo pasaulyje sklandęs gandas turėtų būti patvirtintas arba paneigtas vasario 11-ąją, skelbia „Tech Insider“, remdamasis šaltiniais.
Gravitacinių bangų aptikimas būtų beprecedentis įvykis. Pirmieji jas aptikę mokslininkai greičiausiai gaus ir Nobelio premiją, nes šis reiškinys patvirtintų vieną paskutinių neįrodytų garsiosios Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos spėjimų.
Gravitacinių bangų aptikimas reikštų, kad esame teisingame supratimo apie Visatos principus kelyje.
„Gravitacinės bangos – tai burbuliukai kosminiame erdvėlaikyje, kurių egzistavimą A. Einsteinas spėjo prieš 100 metų, – sakė fizikas Szabolcas Marka iš Kolumbijos universiteto. – Jie gali būti sukurti atsirandant ar susiduriant juodosioms skylėms ir mus turėtų pasiekti iš tolimųjų galaktikų.“
Juodosios skylės yra tankiausi, didžiausią gravitacinę energiją generuojantys Visatos objektai. Retai vykstantys juodųjų skylių susidūrimai galėtų iššaukti gravitacinių bangų pliūpsnį, kurį gebėtume aptikti būdami Žemėje. Remiantis teorija, susiduriančios neutroninės žvaigždės ir milžiniškos sprogstančios žvaigždės, vadinamos supernovomis, manoma, taip pat generuoja aptinkamas gravitacines bangas.
Tačiau dešimtmečius jas aptikti siekę mokslininkai to padaryti dar nesugebėjo.
Kitas „Tech Insider“ šaltinis patvirtino, kad vasario 11-ąją planuojamas renginys gravitacinių bangų tematika, tačiau esą apie didelį atradimą jame pranešta jame nebus.
Vis dėlto jame turėtų dalyvauti keletas fizikų ir astronomų, kurie specializuojasi gravitacinių bangų srityje. Be to, kalbas apie galimą svarbų atradimą mokslo pasaulyje pakurstė fiziko Cliffo Burgesso išsiųstas el. laiškas kolegoms, kuriame jis teigė, kad vasario 11-ąją gandai apie aptiktas gravitacines bangas bus patvirtinti.
Renginyje bus kalbama apie gravitacinių bangų paieškai skirtą instrumento LIGO (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) rezultatus. Šis milijardą dolerių kainavęs kosminis įrenginys gravitacinių bangų ieško jau nuo 2002-ųjų. Atnaujinta LIGO versija, kuri paleista praėjusių metų rugsėjo mėnesį, sausio 12-ąją užbaigė pirmą gravitacinių bangų paieškos etapą.
Kosmose gravitacinių bangų taip pat ieško ir kitas instrumentas, vadinamas „LISA Pathfinder“.
LIGO turi kelis L formos detektorius, kuriuos bendradarbiaudami stebi tūkstantis mokslininkų iš 15 valstybių.
S. Marka sako, kad detektorius galima palyginti su milžiniškomis ausimis, kurios pajėgios išgirsti kosminiame erdvėlaikyje sklindančius burbuliukus iš juodųjų skylių susijungimų.
Kuo arčiau mūsų tie susidūrimai įvyksta, tu „garsesnis“ signalas pasiekia detektorius. LIGO detektoriai yra pakankamai jautrūs, kad aptiktų itin mažus pokyčius – mokomosiuose komiksuose teigiama, kad aptikti gravitacines bangas – tai tas pats, kas pastebėti, kad milijono bilijonų metrų ilgio lazda susitraukė penkiais milimetrais.
Kitas gravitacinių bangų aptikimo analogas – pastebėjimas, kad Paukščių tako galaktika, kurios plotis yra maždaug 100 tūkst. šviesmečių, susitraukė per pieštuko dydį.
