Nuo 2010 m. tiksliausi Žemės magnetinio lauko matavimai rodė, kad jam yra 3,45 mlrd. metų. Tačiau dabar tyrėjai remdamiesi naujais duomenimis nustatė, kad jis gali būti gerokai senesnis, rašo Phys.org.
Geofizikas iš Ročesterio universiteto magnetinio lauko tyrimų vadovas Johnas Tarduno man, kad mūsų planetos magnetinio lauko amžius siekia bent 4 mlrd. metų.
„Stiprus magnetinis laukas suteikia atmosferos šydą. Jis labai svarbus norint išsaugoti gyvenimui palankias sąlygas mūsų planetoje“, – kalbėjo mokslininkas.
Žemės magnetinis laukas saugo Žemės atmosferą nuo Saulės vėjų – įelektrintų dalelių srautų, kurios mus pasiekia iš Saulės. Jis pasirūpina, kad šie vėjai nenuplėštų planetos atmosferos ir vandens.
Žemės magnetinis laukas generuojamas jos skystame geležies branduolyje, ir tam reikalinga nuolatinė šiluma. Dabar šilumą išskiria tektoninės plokštės, kurios efektyviai ją perduoda iš Žemės vidaus į planetos paviršių.
Tačiau, pasak J. Tarduno, dėl tektoninių plokščių kilmės mokslininkai ginčijasi, o kai kurie sako, kad Žemė jaunystėje magnetinio lauko neturėjo.
Atsižvelgdami į magnetinio lauko svarbą, mokslininkai aktyviai ieškojo atsakymo, kada jis susikūrė. Tokie duomenys taip pat galėtų padėti nustatyti, kada atsirado tektoninės plokštės ir kaip planeta tapo gyvenama.
Laimei, yra mineralų, tokių kaip magnetitai. Jie susidaro iš išlydytos masės ir atvėsta, tampa kieti, o šio proceso metu „įrašoma“ informacija apie tuo metu esantį magnetinį lauką. Seniausi turimi mineralai gali mokslininkams pasakyti magnetinio lauko kryptį ir intensyvumą per anksčiausius Žemės istorijos periodus.
Kad būtų gauti patikimi matavimai, mineralai turi būti nesugadinti ir nepasiekę tam tikro šilumos lygio, nes tokiu būdu senesnę informaciją apie magnetinį lauką pakeistų naujesnio vėlesnio laikotarpio.
Lauko krypties informacija laikoma mikroskopinėse dalelėse, esančiose magnetitų viduje. Pačiose mažiausiose magneto molekulėse yra dalys, kurios turi savo individualią magnetizaciją ir veikia tarsi juostinis magnetofonas.
J. Tarduno naujieji matavimai remiasi duomenimis apie magnetinį lauką iš cirkonio mineralų, kurie rasti Vakarų Australijoje. Cirkonis susiformuoja per daugiau ne milijardą metų ir guli nuosėdose. Analizuojant skirtingo amžiaus cirkonio mineralus galima nustatyti ir magnetinio lauko stiprumą.
J. Tarduno matavimai pagal cirkonio mineralus rodo, kad Žemės magnetinio lauko amžius galėtų siekti ir 4,4 milijardo metų.
