Likus vos 6 d. iki istorinio NASA zondo „New Horizons“ skrydžio pro Plutoną, skelbiama, kad taip laukiami iš arti fotografuoti Plutono paviršiaus kadrai bus pademonstruoti tiesioginėje 1 val. trukmės laidoje „Direct from Pluto: The First Encounter“ („Tiesiogiai iš Plutono: pirmasis susitikimas“). Laida bus transliuojama ir internetu – transliaciją vykdys „Science Channel“. O iš naujausių kadrų sudarytame Plutono žemėlapyje pasirodė intriguojančių kraštovaizdžio struktūrų, kurias mokslininkai pavadino Banginiu ir Spurga.
„Science Channel“ žiūrovai turės progą pamatyti istorinius pirmuosius Plutono paviršiaus ir jo mėnulių kadrus, kuriuos tiesioginiame eteryje komentuos labiausiai patyrę specialistai“, – informuojama būsimos tiesioginės vaizdo transliacijos anonse. Transliacijos pradžia – liepos 16 d., 5:00 val. ryto Lietuvos laiku.
2006 m. sausio 19 d. startavęs zondas „New Horizons“ Mėnulį pasiekė rekordiniu greičiu – vos per 9 val., o tai yra 10 kartų greičiau nei „Apollo“ misijų erdvėlaiviai. Vis dėlto pianino dydžio zondas iki tolimojo Plutono 4,8 mlrd. km keliavo 9,5 metų.
Zondas jau atsiuntė daug naujų Plutono fotografijų, kurios gerokai pranoksta visus iki tol turėtus šios nykštukinės planetos vaizdus. Naujausiose nuotraukose gana aiškiai matyti nežinomos kilmės tamsios dėmės.
„Tai – tikra mįslė. Mes nežinome, kas tai per dėmės, ir nekantriai laukiame, kada galėsime tai sužinoti, – sakė misijos vadovas Alanas Sternas. – Ne mažiau glumina ir netikėtas Plutono ir didžiausio jo mėnulio Charono spalvų spektras ir jo skirtumai – Charonas yra tamsesnis ir pilkesnis už Plutoną.“
Liepos 4 d. „New Horizons“ prarado ryšį su Žeme dėl perkrovos pagrindiniame zondo kompiuteryje – zondas buvo perjungtas į saugų režimą ir kurį laiką negalėjo vykdyti planuotų mokslinių operacijų. Tačiau misijos atstovai sako, kad gedimas – kosmetinis ir įtakos zondo praskriejimui pro Plutoną neturės. Naujus duomenis zondas turėtų pradėti siųsti jau šiandien, liepos 8 d.
„Dabar, kai Plutonas jau, galima sakyti, įžiūrimas plika akimi, mes netrukus grįšime prie įprasto darbo režimo ir nusiraškysime ilgus metus nokintus vaisius“, – liepos 5 d. sakė NASA Planetinių tyrimų centro direktorius Jimas Greenas.
Beje, NASA svetainėje veikia atbulinio skaičiavimo laikrodis, rodantis, kiek laiko liko iki zondo priartėjimo prie Plutono. Vadovaujantis šiais parodymais, „New Horizons“ pro Plutoną praskries liepos 14 d. (antradienį) 14:50 val. Lietuvos laiku.
O čia – naujausia Plutono žemėlapio versija, sudaryta birželio 27 – liepos 3 d. gautais kadrais, kuriuos zondas „New Horizons“ užfiksavo instrumentu LORRI (Long Range Reconnaissance Imager) ir mažesnės skiriamosios gebos spalvotų nuotraukų, kurias užfiksavo kitas zondo tiriamasis instrumentas „Ralph“.
Žemėlapio centre matyti tas Plutono šonas, pro kurį liepos 14 d. praskries ir iš arti įamžins „New Horizons“.
Ištįsusią tamsią dėmę kairiau ties viduriu mokslininkai jau praminė Banginiu. Tai – vienas tamsiausių Plutono paviršiaus regionų. Preliminariais skaičiavimais, jo ilgis gali būti apie 3 tūkst. km.
Į dešinę nuo Banginio „galvos“ matomas šviesiausias regionas, kuris yra maždaug 1,6 tūkst. km skersmens. Jame gali būti santykinai šviežiausio ledo, sudaryto iš sušalusio metano, azoto ir/arba anglies monoksido, sankaupos.
Žvelgiant toliau į dešinę, matyti mįslingosios keturios tamsiosios dėmės. Kiekviena jų – maždaug kelių šimtų kilometrų skersmens. O štai ant Banginio „uodegos“ kairėje tamsiojo darinio pusėje sūpuojasi šviesi spurgos pavidalo dėmė, kurios skersmuo – apie 350 km. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo apvali ir gali būti smūginis krateris, kokių apstu kituose uoliniuose Saulės sistemos kūnuose.
Tačiau mokslininkai kol kas susilaiko nuo interpretacijų ir laukia ryškesnių Plutono paviršiaus nuotraukų, kurių turėtume sulaukti artimiausiomis paromis.
Paieška archyve
