Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo 2014 metų ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie elektroninio parašo paslaugų teikėjus Lietuvoje, jų priežiūrą, kvalifikuotų sertifikatų skaičiaus dinamiką, elektroninio parašo naudojimą bei infrastruktūros plėtrą.
Ataskaitos duomenimis, palyginti su 2013 m., bendras Lietuvos sertifikavimo paslaugų teikėjų išduotų galiojančių kvalifikuotų sertifikatų skaičius 2014 m. sumažėjo 10,35 proc. (2013 m. buvo 997 919, 2014 m. – 894 672). Pagrindinė šio mažėjimo priežastis sumažėjo galiojančių kvalifikuotų sertifikatų, įrašomų į asmens tapatybės korteles ir valstybės tarnautojų pažymėjimus, skaičius – 2014 m. kvalifikuotų sertifikatų, kurie nustojo galioti, jų galiojimas buvo sustabdytas ar nutrauktas, skaičius viršijo naujai sudarytų kvalifikuotų sertifikatų skaičių.
2014 m. kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų skaičius SIM kortelėse išaugo 77,5, o USB kriptografiniuose raktuose ir lustinėse kortelėse (neskaičiuojant asmens tapatybės kortelių ir valstybės tarnautojų pažymėjimų) 2014 m. išaugo 7,2 proc. Tai rodo, kad žmonės vis aktyviau naudojasi elektroniniu parašu. Šį faktą patvirtina ir tai, kad Lietuvoje elektroninių paslaugų, kurioms gauti reikalingas elektroninis parašas, populiarumas taip pat sparčiai auga – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) duomenimis, per 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. jos elektroninių paslaugų sistemose panaudoti atitinkamai 60 tūkst., daugiau kaip 74 tūkst. ir daugiau kaip 76 tūkst. kvalifikuotų sertifikatų, o valstybės įmonės Registrų centro elektroninių paslaugų sistemose panaudota atitinkamai 7,7 tūkst., 11,7 tūkst. ir daugiau kaip 27 tūkst. kvalifikuotų sertifikatų. Vien SODROS sistemose per nurodytuosius metus buvo pasirašyta atitinkamai apie 5 mln., 6 mln. ir 7 mln. elektroninių dokumentų. Privačiajame sektoriuje didžiausią įtaką elektroninių paslaugų plėtrai turintys bankai taip pat jau yra pritaikę savo elektroninių paslaugų sistemas elektroninio parašo naudotojams. Per praėjusius metus daugumos bankų elektroninės bankininkystės sistemose panaudotų kvalifikuotų sertifikatų skaičius išaugo beveik dvigubai, todėl galima prognozuoti, kad susidomėjimas elektroniniu parašu tik dar labiau didės.
2014 m. RRT aktyviai dalyvavo Europos mastu sprendžiant elektroninio parašo ir jo priežiūros klausimus. Nuo 2012 m. RRT atstovas eina Europos elektroninio parašo priežiūros institucijų forumo (FESA), vienijančio įstaigas, atsakingas už elektroninio parašo priežiūrą, pirmininko pareigas. FESA paskirtis – skatinti bendradarbiavimą tarp elektroninio parašo priežiūros institucijų ir rengti bendras pozicijas bendraujant su politinėmis ir techninėmis organizacijomis. Itin svarbu tai, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. bus pradėtas taikyti 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (eIDAS reglamentas). Naujasis teisinis reglamentavimas sukurs išsamią tarpvalstybinę sistemą, kuri užtikrins saugias, patikimas ir patogias elektronines operacijas, apimančias elektroninę atpažintį, elektroninius parašus, elektronines laiko žymas, elektroninius dokumentus ir kt. Viena iš 2015 m. prioritetinių RRT veiklos krypčių yra pasirengti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrai vadovaujantis eIDAS reglamento nuostatomis ir rengti reikalingus teisės aktus.
Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo 2014 m. ataskaitai Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė 2014 m. gegužės 20 d. posėdyje. Ataskaita paskelbta RRT tinklalapyje.
Paieška archyve
