Pagaliau ir Lietuvoje pradėjo veikti el. sveikatos sistema, kuri ilgainiui medikams ir pacientams padės pamiršti popierius ir leis duomenis perkelti į skaitmeninę erdvę. Kol Lietuva žengia pirmuosius žingsnius, kitos šalys, pavyzdžiui, Estija ar Švedija, jau džiaugiasi el. sistemos vaisiais.
Sukurti gerai funkcionuojančią el. sveikatos sistemą – sudėtingas uždavinys, kurį švedai įgyvendino per keliolika metų. Užtai dabar pacientai gali nuotoliniu būdu patogiai registruotis pas gydytojus, gauti išrašus receptiniams vaistams ar konsultuotis. Ateity ketinama žengti dar toliau.
Lietuvoje planai kuklesni – Sveikatos apsaugos ministerijos E. sveikatos skyriaus vedėjo Normanto Dučinsko teigimu, planuojama, kad 2018 m. pacientui apsilankius bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje sveikatos įrašai elektroniniu būdu bus pateikti į jo elektroninę sveikatos istoriją, kuri bus kaupiama centrinėje el. sveikatos sistemoje.
Prisijungti prie sistemos bus galima panaudojant elektroninio parašo sertifikatą arba elektroninės bankininkystės priemonėmis.
O Švedijoje ant valstybės sukurto modelio pamatų paslaugas jau kuria privačios įmonės, kai kurios su sveikatos apsauga neturi nieko bendro.
Viena jų – „Omnitel“ valdanti „TeliaSonera“, kuri apie sveikatos apsaugos sistemos planus žurnalistams pasakojo savo centrinėje būstinėje Švedijoje. Bendrovė ketina išplėsti veiklos sritį ir tapti tarpininku tarp žmonių ir medicinos profesionalų.
Tiesa, kol kas viskas tėra konceptas, tačiau jau 2018 m. žadama turėti pirminį variantą, o vėliau jį papildyti, iš pažiūros, futuristiniais įrankiais.
Viską integruoti į vieną modelį padės specialios platformos – „Home Care“ bus atsakinga už pacientų priežiūrą namuose, „ProCare“ prižiūrės ir vertins medikų darbą ir t. t.
Informacija apie pacientus bus saugoma skaitmeninėje erdvėje. Klausimas, kaip apsaugoti privačius gyventojų duomenis nuo kibernetinių atakų, yra ir ateityje bus vienas esminių.
Bene įdomiausiai atrodo vaidmuo, kuris teks mūsų išmaniesiems įrenginiams.
Duomenis iš išmaniųjų įrenginių – telefonų, laikrodžių, apyrankių, drabužių – ketinama persiųsti į sistemą, kur speciali programa juos apdorotų ir pagal duomenis leistų iš anksto nuspėti žmonių ligas. Įspėjamasis rodiklis galėtų būti padažnėjęs pulsas, sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje ar įvairūs biometriniai duomenys – kuo toliau, tuo daugiau funkcijų išmanūs įrenginiai turės.
„Mes galime sukurti prietaisų skydą ir matyti, kokiam žmogui reikia pagalbos. Žinoma, tai nebus šiais metais. Kalbėsime sugydytojais ir matysime, kokios veiklos imtis“, – kalbėjo Švedijos „TeliaSonera“ sveikatos apsaugos sistemos vadovas Niklasas Sundleris.
Pasak jo, sveikatos apsaugos sistemą reformuoti būtina – senstant Vakarų visuomenei vis didesnę gyventojų populiacijos dalį sudarys vyresnio amžiaus žmonės, kuriems medicinos paslaugos labiausiai reikalingos.
Ateityje el. sveikatos sistema paslaugas leis teikti ne tik kur kas operatyviau, bet ir greičiau gauti diagnozę. Be to, nuotolinės konsultacijos ir retesnis lankymasis gydymo įstaigose sumažins ir riziką užsikrėsti nuo sergančiųjų.
