Vilniuje vyks tarptautinė matematikų konferencija, skirta aptarti asimptotinius uždavinius ir jų taikymą

Vilniuje renkasi tarptautinė matematikų bendruomenė – šių metų birželio 1–5 dienomis vyks tarptautinė konferencija „Asymptotic problems. Elliptic and parabolic issues“, joje dalyvaus per 100 matematikų iš įvairių pasaulio šalių.

Konferencija skirta diferencialinių lygčių teorijai bei taikymui. Tokios lygtys yra plačiai naudojamos kuriant įvairių procesų matematinius modelius. Pavyzdžiui, tam tikromis paramolinėmis lygtimis galima aprašyti įvairių populiacijų dinamiką, cheminių reakcijų eigą ar modeliuoti auglio dydžio kitimą.

Didelis dėmesys renginyje bus skiriamas Navjė-Stokso lygtims. Įvairios šių lygčių modifikacijos aprašo skysčio ir oro judėjimą ir yra naudojamos tobulinant lėktuvų, laivų bei automobilių kėbulų dizainą ar kuriant kompiuterinius kraujotakos modelius.

Penkių dienų konferencijoje numatyta apie 80 pranešimų. Plenarinius pranešimus skaitys 13 pasaulyje gerai žinomų savo sričių ekspertų. Kiti pranešėjai naujausius mokslinius tyrimus pristatys specialiose sesijose. Pranešimuose bus aptariama skysčių mechanika, paviršių įtempimo uždaviniai, laisvųjų paviršių uždaviniai, asimptotinė parabolinių uždavinių analizė, klampios ir elastingos terpės modelių analizei skirti asimptotiniai ir skaitiniai metodai.

Į konferenciją atvyksta mokslininkai iš Ciuricho, Paryžiaus VI, Oksfordo, Stanfordo, Tokijo, Vilniaus universitetų, taip pat trijų Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų – Indianos, Kalifornijos ir Teksaso A&M – bei Karališkojo technologijos instituto (Kungliga Tekniska Högskolan, KTH) Stokholme. Konferencijoje dalyvaus ir aukščiausio lygio diferencialinių lygčių teorijos centrų atstovai iš Čekijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.

Konferenciją rengia Vilniaus ir Ciuricho universitetai dviem jų matematikų grupėms vykdant bendrą projektą „Asimptotinių uždavinių ir jų taikymų“ (Asymptotic Problems and Their Applications). Tyrimai atliekami trečius metus, grupėms vadovauja prof. Konstantinas Pileckas ir prof. Michel Chipot. Projektas finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ lėšomis.