Gegužės 26 dieną Vilniuje vyks didžiausias nepriklausomas elektroninės erdvės saugumo forumas Baltijos šalyse „Baltic CyberSecurity Forum 2015“. Trečius metus iš eilės rengiamame forume šiemet bus paliestos ir nacionalinės kibernetinės erdvės saugumo temos. Svarbiausiame IT saugumo industrijos renginyje Lietuvoje svečiuosis nuolatinis TED konferencijų pranešėjas suomis Mikko Hyppönen, pripažintas geriausiu pastarojo dešimtmečio švietėju IT saugumo temomis ir priskiriamas prie 50-ties svarbiausių interneto žmonių planetoje.
Andrius Šaveiko
„Savo turiniu ir pranešėjais tai bus stipriausias forumas per pastaruosius trejus metus. Jame saugumo profesionalai nagrinės naujausias interneto grėsmių tendencijas ir būdus, kaip nuo jų apsisaugoti. Forume neišvengiamai kalbėsime ne tik apie organizacijų, bet ir apie nacionalinį kibernetinį saugumą, nes tvyrant geopolitinei įtampai regione, šios temos yra itin aktualios. IT saugumo industrija šiandien vis garsiau kalba, kad kibernetinėje erdvėje valstybės tampa mūsų priešėmis – jos pačios kuria kenkėjus ar finansuoja jų kūrimą, įsilaužia į kitų valstybių ar privačių kompanijų tinklus. Tokios atakos vykdomos šnipinėjimo, propagandiniais, sabotažiniais tikslais, o nuo jų dažnai nukenčia verslo organizacijos ir piliečiai, tapę atakų taikiniu. Ukrainos-Rusijos krizės akivaizdoje šie klausimas tampa itin aktualūs ir Lietuvoje“, – sako vienas iš „Baltic Cyber Security Forum“ iniciatorių, saugumo specialistas Andrius Šaveiko. Anot jo, Lietuvoje tiek verslo, tiek valstybinių organizacijų dėmesys saugumui didėja. „Dar prieš 2–3 metus Lietuvoje IT saugumo klausimas buvo vertinamas kaip antrarūšis. Galvojome, kad esame maža valstybė, kurios gyventojai kalba unikalia kalba, todėl mums kibernetiniai pavojai – mažai aktualūs. Tačiau pastarieji porą metų rodo vis labiau evoliucionuojančius interneto pavojus, nusikaltėliai įvaldo vis naujų formų, atakos nukreipiamos ir į Lietuvos vartotojus, atsiranda lokalių interneto sukčių“, – pasakojo A. Šaveiko.
Jam antrino ir Paulius Čeponis, kitas CyberSecurity“ forumo iniciatorius. „Šiandien organizacijoms nebekyla klausimas, ar į jų kompiuterinius tinklus bus įsilaužta, ar ne. Jos sprendžia kitą klausimą – kada tai įvyks ir kokių pasekmių įsilaužimas turės“, – sakė P. Čeponis.
„Baltic CyberSecurity“ forume tikimasi sulaukti apie 400 saugumo specialistų iš Lietuvos verslo bei valstybinių organizacijų. Ryškiausia forumo žvaigždė bus suomis Mikko Hyppönen. TED pranešėjas ir kompanijos „F-Secure“ tyrimų centro vadovas yra laikomas vienu įtakingiausių IT saugumo industrijos atstovų ir nuomonės formuotojų. Lietuvoje M. Hyppönen kels klausimus apie vartotojų privatumo ir saugumo užtikrinimą internete. Anot suomio, mūsų privati informacija tapo interneto valiuta, kuria atsiskaitome tarptautinėms korporacijoms už jų nemokamas paslaugas, tuo pačiu suteikdami galimybių joms uždirbti milijardus dolerių. M. Hyppönen kalbės ir apie kibernetines atakas bei įsilaužimus, kuriuos organizuoja ne tik interneto nusikaltėliai, bet ir valdžios institucijos.
Be svečio iš Suomijos „Litexpo“ parodų centre vyksiančiame forume pranešimus skaitys dar apie 20 saugumo ekspertų. Tarp jų – neseniai įkurto Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas, „Barclays“ banko pasaulinio kibernetinių atakų stebėsenos skyriaus vadovas Joerg Weber, kibernetinių atakų ir duomenų vagysčių prevencinės programinės įrangos gamintojo „Websense“ atstovas Neil Thacker, taip pat kitų pasaulinių saugumo korporacijų, tokių kaip „Kaspersky Lab“, „Fortinet“, „Sophos“, „Cyberoam“, „SEC Consult“ ir kitų atstovai. Nepriklausomą „Baltic CyberSecurity“ forumą organizuoja į iniciatyvinę grupę susijungę Lietuvos IT saugumo specialistai. Dalyvavimas šiame renginyje yra nemokamas.
„Iki mūsų iniciatyvos Lietuvoje nebuvo rengiama nepriklausomų IT saugumo renginių, todėl forumas greitai tapo pagrindiniu metiniu renginiu. Matydami jo sėkmę Lietuvoje, šią iniciatyvą šiemet plečiame ir į Latviją. Rygoje gegužės 28 taip pat įvyks pirmasis nepriklausomas „Baltic CyberSecurity“ forumas“, – pasakojo P. Čeponis.
Paieška archyve
