Pirmą kartą atliktame tokio pobūdžio tyrime Birmingemo universiteto kriminologai nustatė pagrindinius atvejus, kai socialinis tinklas „Facebook“ gali būti tiesiogiai susiejamas su žmogžudystėmis.
Žurnale „Howard Journal of Criminal Justice“ publikuotame tyrime išanalizuoti 48 tarpusavyje nesusiję atvejai nuo 2008 iki 2013 metų, kai žmogžudystės buvo susijusios su socialiniu tinklu. Ekspertai išskyrė šešis žudikų tipus: reaguojantis, informatorius, antagonistinis (priešinantis), fantastinis, grobuonis ir apgavikas. Trys iš šešių tipų buvo dominuojantys ir sudarė daugiau nei 67 proc. visų atvejų.
Dažniausias tipas buvo „reaguojantis“ – 27 proc. visų tirtų atvejų. Kai kaltininkas socialiniame tinkle aptikdavo tam tikros naujos informacijos ir veikdavo reaguodamas į ją.
Antroje vietoje – informatorius (22,9 proc.), asmuo, kuris socialinius tinklus panaudodavo informuoti apie savo ketinamus atlikti veiksmus. Iliustruodami šį pavyzdį kriminologai pasitelkė Merricko McKoy atvejį, kai Kolorado valstijoje vyras pagrobė savo dviejų metų dukrą iš buvusios draugės, ją nužudė ir nusižudė pats.
Antagonisto (16,7 proc.) atvejį specialistai įvardijo tais atvejais, kai priešiškas bendravimas socialiniame tinkle virsdavo į mirtiną fizinę kovą.
Fantastinis tipas apima nužudymo atvejus, kai kaltininkas socialinius tinklus panaudoja savo tam tikrai fantazijai įgyvendinti.
Grobuonis naudodamasis „Facebook“ įvilioja savo aukas dažniausiai naudodamas netikrą paskyrą.
Apgavikas dažniausiai naudoja kito asmens tapatybę (aukai žinomo), kad gautų reikiamos informacijos apie auką.
Tyrimui vadovavusis daktarė Elizabeth Yardley teigė, kad jos komanda išanalizavo daugiau nei tūkstantį atvejų, kai „Facebook“ buvo siejamas su žmogžudystėmis. Ji detaliau aprašė vieną atvejį Didžiojoje Britanijoje, kai Wayne'as Forresteris nužudė savo žmoną, „Facebook“ perskaitęs apie jos norus susitikinėti su kitais vyrais.
Visas atliktas tyrimas leido išskirti tam tikrus bendruosius bruožus, kai nužudymai būna susiję su socialiniais tinklais: tiek kaltininkas, tiek auka būna gana jauni, dažnesnis atvejų skaičius, kai kaltininkas nusižudo, moterys dažniau tampa aukomis.
Tyrėjai pabrėžė, kad, nepaisant atlikto tyrimo, socialiniais tinklai neturėtų būti tiesiogiai siejami su žmogžudystėmis.
„Socialiniais tinklai, tokie kaip „Facebook“, tapo kasdiene gyvenimo dalimi, todėl labai svarbu pabrėžti, kad juose nėra nieko iš principo blogo, – sakė dr. E. Yardley. – „Facebook“ ne daugiau kaltas dėl žmogžudystės, nei peilis dėl dūrio – mes turėtume dėmesį skirti žmonių tikslams, kuriems jie naudoja šį įrankį.“
