Estija vėl sugebėjo visus aplenkti – ji pirmoji pakvietė žmones registruotis ir tapti jos skaitmeniniais gyventojais (angl. e-residents). Tai – dar vienas žingsnis link pasaulio, kur skaitmeninė asmens tapatybė tampa ne mažiau svarbi, kaip ir įprastinė.
Praeitą savaitę Estija paskelbė apie šią programą, kuria kviečia žmones iš viso pasaulio, nesvarbu, kur jie gyventų, atsidaryti banko sąskaitą arba pradėti savo verslą Estijoje. Užsiregistravę galės pradėti verslą ar tvarkyti savo banko sąskaitas šioje šalyje, ten fiziškai ir nebūdami.
Kartu Estija siūlo įmonėms ir prieigą prie bendros Europos Sąjungos rinkos.
Taavi Kotka, Estijos vyriausybės atstovas spaudai, sako, kad Estija iki 2025 metų tikisi turėti apie 10 milijonų elektroninių gyventojų – ne Estijos piliečių. Jau dabar daugiau nei 4000 pradėjo šią procedūrą.
Norint tapti Estijos e. gyventoju, reikės pateikti šiai šaliai savo biometrinius duomenis – pirštų atspaudus ir veido biometriją. Tai gali atlikti pasienio policija, tačiau Estija planuoja šį darbą patikėti ir jos ambasadoms, tuomet būsimiems Estijos e. gyventojams visai nebereikės atvykti į šalį.
E. gyventojai negaus pilietybės tradicine prasme – jie negalės kreiptis dėl pasų ir vizų, negalės balsuoti rinkimuose. Bet Taavi Kotka pripažįsta, kad jei viskas vyks kaip planuota, naujieji e. estai greičiausiai galės pareikšti savo nuomonę kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, dėl planuojamų mokesčių pokyčių.
„Įsivaizduokite, kad e. gyventojų dėka mes turėsime šimtą tūkstančių naujų įmonių. Tai būtų daugiau, nei yra įkūrę žmonės, gyvenantys Estijoje. Todėl logiška, kad verslo klausimais į jų nuomonę turi būti atsižvelgta“.
Estija jau turi pažangią internetinę balsavimo sistemą – šį pavasarį ja galėjo pasinaudoti estai, gyvenantys 98 skirtingose šalyse.
Ją būtų galima išplėsti, kad ir naujieji e.gyventojai galėtų balsuoti iš bet kurios šalies.
Maksas Iščenko, ukrainiečių verslininkas, turintis darbo paieškos verslą, teigia jau pradėjęs registraciją: „Labai sudėtinga vystyti verslą iš Ukrainos. Pavyzdžiui, aš negaliu vykdyti PayPal verslo mokėjimų, nes ši paslauga Ukrainoje neteikiama“.
„Tai – klasikinės tautinės valstybės hegemonijos erozija pradžia, – teigia Džonas Klipingeris (John Clippinger), tyrėjas iš Masačusetso technologijos instituto. – Toks Estijos žingsnis gali pradėti kurti rinką, kurioje šalys konkuruos dėl skaitmeninių gyventojų. Naujos galimybės pradėti ar vystyti verslą, ištrūkstant iš nelanksčių vietinių sąlygų, gali paskatinti žmones keisti verslo modelius – namai gali būti vienoje šalyje, o darbas ir banko sąskaitos – visai kitoje. Tai jau tam tikru mastu ir vyksta, bet tokios programos kaip Estijos gali smarkiai paspartinti šią tendenciją.“
Stimulu „skaitmeniškai“ keltis į kitą šalį gali tapti ir tai, kad įmonės ir piliečiai ima abejoti vyriausybinėmis institucijomis, kurios turėtų užtikrinti duomenų saugumą. Pavyzdžiui, kilęs skandalas dėl JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) veiklos kontroliuojant asmeninius duomenis, galėtų būti atspirties taškas tiems, kurie ima nepasitikėti savo vyriausybe ar nori įrodyti klientams, kad jų patikėti duomenys bus apsaugoti nuo abejotinų reikalavimų juos atskleisti.
Paieška archyve
