„Lietuva plačiajuosčio ryšio plėtros srityje demonstruoja ne tik dideles ambicijas, bet ir puikius rezultatus. Bazinis plačiajuostis internetas jau dengia 99 proc. šalies teritorijos. Technologijų sritis yra itin dinamiška, tad Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginis tikslas – jau nebe bazinis, o spartusis plačiajuostis internetas“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Skaitmeninės atskirties tarp miesto ir kaimo vietovių mažinimas, aktyvesnis sparčiojo plačiajuosčio fiksuoto ir belaidžio ryšio diegimas – tai Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti siekiai. Vienas uždavinių – iki 2020 m. užtikrinti, kad visi europiečiai turėtų galimybę naudotis sparčiuoju ir daugiau 30 Mb/s interneto ryšiu. Šie tikslai atsispindi ir Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje.
Susisiekimo ministerijos parengtame Naujos kartos interneto prieigos plėtros iki 2020 m. plane numatyta, kad ES struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis šalies „baltosiose teritorijose“, kuriose spartusis internetas nepasiekiamas, bus statomi telekomunikacijų bokštai ir šviesolaidinėmis linijomis sujungiami su esama pažangia plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.
Valstybė investuos į ilgalaikę pasyviąją infrastruktūrą – šviesolaidines linijas iki tam tikrų vietovių ir bokštus, o aktyvinę įrangą ant šių bokštų įrengs ir paslaugas galutiniams vartotojams teiks elektroninių ryšių operatoriai. Valstybės investicijos leis operatoriams sumažinti kaštus, reikalingus pradėti teikti sparčiojo interneto paslaugas galutiniams vartotojams, ir paskatins juos ateiti į vietoves, kurių gyventojams šiuo metu sparčiojo interneto paslaugos nepasiekiamos.
Plane taip pat numatyta, kad šalia tiesioginių investicijų į infrastruktūrą valstybė kompleksiškai įgyvendins ir šios srities reglamentavimo tobulinimo bei koordinavimo priemones, skatinančias privačias investicijas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą.
Preliminari planuojamo projekto vertė – apie 160 mln. Lt. Numatoma, kad 2020 m. naujos kartos interneto prieigos aprėptis, įvertinus visas galimas prieigos technologijas, galėtų padengti iki 89 proc. visų šalies namų ūkių.
