Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) savo studentams jų baigiamųjų darbų rengimui, moksliniams tyrimams, studijų projektams ar teorinių žinių pritaikymui praktikoje suteikė dar vieną inovatyvią priemonę – bepilotį orlaivį. VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute sukurtas autonominis orlaivis padės susipažinti su moderniausiomis technologijomis ir įgyti tarpdisciplininių žinių.
Orlaivio naudojimo sritys labai plačios – bepiločiu orlaiviu galės naudotis bet kurio VGTU fakulteto studentai ar tyrėjai, išsikėlę konkrečius mokslo ar studijų tikslus. Šiemet sukurtas autonominis lėktuvas gali pakelti ir gabenti iki vieno kilogramo sveriantį krovinį – mokslinę įrangą, įvairius jutiklius, vaizdo ar fotokameras ir pan. „Bepiločiai orlaiviai sparčiai populiarėja visame pasaulyje, jų panaudojimo sričių kasdien vis daugėja. Norime suteikti savo studentams sąlygas ne tik išbandyti modernias technologijas, bet ir jas tobulinti. Prie šio proceso gali prisidėti ne tik aviatoriai, bet ir elektronikos, mechanikos inžinieriai, programuotojai ir kitų sričių specialistai, kurie turės dar daugiau galimybių praplėsti bei pagilinti savo žinias“, – sakė VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas.
Tiesa, autonominio orlaivio eksploatacija reikalauja specifinių žinių ir tinkamos infrastruktūros, pavyzdžiui, aerodromo su asfaltuotu pakilimo taku. Norintiems naudotis orlaiviu padės jo kūrėjai iš VGTU Aviacijos prietaisų katedros. Jie, esant poreikiui, galėtų reikiamą įrangą sumontuoti mažesniame orlaivyje, kurį būtų galima skraidinti bet kurioje atviroje erdvėje.
Bepilotis orlaivis skrenda pagal iš anksto nustatytą maršrutą arba yra valdomas nuotolinio valdymo pultu. Taip pat galima jį skraidinti naudojant vaizdo akinius – lėktuvo viduje esantis vaizdo siųstuvas perduoda vaizdą specialiems akiniams, tad galima tiksliai sekti orlaivio kelionę.
Pirmieji VGTU bepilotį orlaivį savo tyrimams pasitelkė VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto studentai. Šiuo metu jie tiria, ar šis lėktuvas galėtų aptikti atmosferoje šilto oro srautus ir sklandyti nenaudodamas variklio energijos, o vien jų padedamas. Taip pat jie aiškinasi skrydžio parametrų matavimo duomenų perdavimo saugumą, o artimiausiu metu planuoja išbandyti pačių suprojektuotą susidūrimo ore išvengimo sistemą.
Paieška archyve
