Mažaenergiai pastatai su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais generatoriais yra globalus iššūkis viso pasaulio mokslininkams, nes iki šiol nėra sukurtos vienos sistemos, galinčios įvertinti energetinį efektyvumą projektavimo stadijoje. Šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai kuria ir išbando bendrai pastate veikiančių, energiją naudojančių sistemų efektyvumo vertinimo modelius.
Mokslininkai stengiasi įvertinti bendrą saulės, vėjo, grunto, vandens ir oro teikiamą energiją, jos efektyvaus panaudojimo galimybes šildymo, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens ruošimo, apšvietimo sistemoms. Jie tobulina modelius, apskaičiuojančius sklypo energinį potencialą, o pagal jį architektams, konstruktoriams ir inžinieriams pasiūlo pirminį mažai energijos naudojančio pastato projektą. Taip sukurto namo savininkas gyvens švaraus oro ir priimtinos temperatūros patalpose, neišlaidaus energijai, prisijungs prie aplinką tausojančio gyvenimo būdo.
„Prognozuojama, kad ilgainiui mes turėtume gyventi mažai arba visai energijos nenaudojančiuose namuose, tačiau tam reikalingos energijos išteklius ir potencialias energijos sąnaudas įvertinančios sistemos, galinčios parengti tvarių pastatų projektus. Tokia sistema sutaupys projektuotojų laiką, taip pat, siekiant didžiausios naudos vartotojui, paskatins bendrauti ir bendradarbiauti architektus, konstruktorius, projektuotojus pirminėje projektavimo stadijoje“, – sakė VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. Vytautas Martinaitis.
VGTU mokslininkai jau yra sukūrę keletą daugiabučių ir nuosavų gyvenamųjų namų skaitmeninių modelių. Jų tyrimų rezultatai rodo, jog gyvenant išmaniajame pagal skaitmeninio modeliavimo sistemos pasiūlymus statytame daugiabutyje name vien tinkamai parinkus pastato formą galima sutaupyti iki 28 proc. pirminės energijos. Didžioji šildymo, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens ruošimo, apšvietimo sistemoms reikalingos energijos dalis gaunama iš sklype galimos gauti energijos.
Planuojama, jog ši technologija bus taikoma Lietuvoje, vėliau sukurtą prototipą bus bandoma prijungti prie tarptautinių projektų. Skaitmeninis pastato aprūpinimo energija modeliavimas laikomas vienu iš būdų spręsti klimato kaitos, energijos išteklių, pastatų energinio efektyvumo problemas.
