Saulės aktyvumas per pastarąsias kelias paras buvo labai didelis. Nors rugsėjo 10 d. tiesiai į Žemę atsigręžusi saulės dėmė AR 2158 žiebė X 1,6 klasės žybsnį, kurį palydėjo superkarštos plazmos pliūpsnis, šis užtaisas Žemę pasieks tik šiandien pavakare. Tačiau geomagnetinė audra jau prasidėjo, o heliofizikai rekomenduoja šiąnakt pasižvalgyti po šiaurinę dangaus skliauto pusę – mat galingo žybsnio ir pliūpsnio dalelės turėtų sukelti šiaurės pašvaistes, kurios, kaip prognozuojama, turėtų būti matomos ne tik poliarinėse, bet ir vidutinėse platumose.
Šiuo metu Žemės magnetosferą ir atmosferą pasiekė ir bombarduoja rugsėjo 9 d. įvykusio vidutinio galingumo M 4,5 žybsnio atsiųstos didelės energijos dalelės. Tačiau netrukus, jau po kelių valandų mūsų planetos magnetinį lauką pasieks ir pirmosios žymiai galingesnio žybsnio salvės. Poliarinėse platumose jos turėtų sukelti labai ryškias šiaurines pašvaistes. Kadangi gama spindulių ir plazmos užtaisą mūsų žvaigždė šįkart paleido tiesiai į Žemę, prognozuojama, kad pašvaistės šiąnakt ir kitomis artimiausiomis naktimis gali būti matomos vidutinių platumų gyventojams.
Kaip informuoja Saulės stebėjimo portalas Solarham.net, šiuo metu atmosferoje vyksta vidutinio stiprumo (G2 kategorijos) geomagnetinė audra, o šįvakar ir ryt, rugsėjo 13 d., ji pasieks stipriausią G3 kategoriją. Tiesa, sekmadienį galingumas turėtų sumenkti iki vidutinės G2 kategorijos.
Nors saulės vėjo dalelių greitis kol kas nežymiai viršija 400 km/s, prognozuojama, kad per artimiausias valandas jo gūsiai dėl X 1,6 šūvio taps dvigubai stipresni ir sieks apie 800 km/s.
Per pastarąją parą Saulėje įvyko dar du vidutinės galios M 2,1 ir M 1,4 gama spindulių žybsniai. Tiesa, juos generavo pačiame šviesulio disko pakraštyje esančios ir į Žemės pusę dar tik besigręžiančios saulės dėmės.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad didžiulių ir aktyvių saulės dėmių grupė tebėra pačiame žvaigždės disko centre. Heliofizikų prognozės menkai guodžiančios – M ir X žybsnių tikimybės yra labai didelės (atitinkamai 80 ir 50 proc.). Lieka viltis, kad žybsniai ir pliūpsniai pakentės dienelę kitą, kai didžiosios saulės dėmės bus jau šiek tiek pasitraukusios į rytinį disko pakraštį. Tokiu atveju dalelių pliūpsniai Žemę nutvilkytų ne visa jėga ir kliudytų tik pakraščiu.
