Sekimo sistemų kūrėjai pasaulio vyriausybėms siūlo galimybę sekti beveik kiekvieno piliečio, turinčio išmanųjį telefoną, žingsnius, net jei jie būtų kitame žemyne. Neaišku, kokių valstybių vyriausybės tokias sistemas įsigijo, tačiau manoma, kad jų yra apstu. Apie tai remdamasis slaptais šaltiniais skelbia tinklalapis washingtonpost.com.
Šios technologijos veikia panaudodamos svarbius telefonų tinklų ryšius: tinkluose yra saugoma tiksli informacija apie žmonių buvimo vietą tam, kad operatoriai galėtų teikti paslaugas. Stebėjimo sistemos slaptai renka šiuos įrašus ir seka, kada ir kur žmonės keliauja ir kokiam laikui.
Didžiausios pasaulio stebėjimo tarnybos, tokios kaip JAV Federalinė saugumo tarnyba ir britų GCHQ jau seniai naudojo šiuos duomenis, kad nustatytų, kokioje pasaulio vietoje yra jų sekamas objektas.
Ekspertai sako, kad naujosios stebėjimo sistemos leis nustatyti žmonių buvimo vietą ir gerokai mažesnių šalių vyriausybėms nesunkiai ir su nedidele paklaida.
Tokios technologijos naudotojai įveda telefono numerį į kompiuterio portalą, kuris vėliau surenka duomenis iš ryšio tiekėjų duomenų bazių. Tokiu būdu stebėjimo sistemos nustato, kurį ryšio bokštą žmogus naudoja. Mieste gaunama informacija nurodo buvimo vietą kelių gyvenamųjų kvartalų tikslumu, o negyvenamose vietovėse – kelių mylių atstumu. Nėra duomenų, kokių šalių vyriausybės įsigijo šias sistemas, tačiau, pasak „Washingtonpost“ kalbinto neįvardinto pašnekovo, per pastaruosius kelerius metus tokias sistemas įsigijo aibė šalių.
„Kiekvienas pakankamai pinigų tokių sistemų įsigijimui turintis diktatorius galės stebėti savo šalies piliečius, kad ir kur šie bebūtų“, – sakė Ericas Kingas iš Londone įsikūrusios aktyvistų grupės „Privacy International“, kuri žmones perspėja apie tokių technologijų naudojimą.
Saugos ekspertai taip pat perspėja, kad panašias sistemas gali naudoti programišiai , rafinuotos kriminalinės gaujos ar valstybės, kurioms pritaikytos kitų šalių sankcijos. Daugumoje valstybių nelegalu sekti žmones be teismo sprendimo, tačiau tarptautiniu mastu jokia organizacija nesirūpina, ar tokie veiksmai nevykdomi.
Vietos nustatymo funkcija plačiai naudojama ir daugumoje modernių programėlių. Visos programėlės, kurios suteikia navigacijos galimybę, taip pat žino jūsų buvimo vietą. Tačiau tokios programėlės paprastai leidžia pasirinkti, ar vartotojas nori būti stebimas ir šią funkciją išjungti.
O slaptųjų tarnybų ar policijos programos naudojamos be naudotojo žinos ir jų praktiškai neįmanoma užblokuoti. Privačios stebėjimo tarnybos naudoja keletą sekimo būdų, tarp jų ir telefono savininko vietos nustatymui panaudojant šalia esančių vartotojų telefonus, arba į telefonus siunčiant užkratus, kad telefonai apgaulės būdu atskleistų buvimo informaciją.
Šalių vyriausybės jau seniai turi galimybes priversti jų ryšio naudotojus teikti duomenis apie savo klientus. Pavyzdžiui, JAV Federalinė saugumo tarnyba prisijungia prie telekomunikacinių sistemų kabelių, kad gautų telefonų duomenis tarptautiniu mastu.
Tačiau sekimo sistemos, kurios pasiekia tiekėjų duomenų bazes yra išskirtinės, nes leidžia kone kiekvienai vyriausybei sekti žmones ir už valstybės ribų nepriklausomai nuo tiekėjo, telefono ir be telekomunikacijų operatorių žinios.
