Lietuva gali pasigirti bene sparčiausiu internetu pasaulyje, bet pačioje interneto erdvėje ir kompiuteriuose kol kas dominuoja ne lietuvių kalba. Dar 2011 m. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga universitetuose ir kolegijose atliko apklausą, po kurios paaiškėjo, kad tik apie ketvirtadalyje švietimo įstaigų kompiuterių buvo įdiegta lietuviška operacinė sistema, o lietuvišką raštinės paketą turi apie trečdalis kompiuterių. Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano dr. Antano Smetonos, nors lietuvių kalba į virtualiąją erdvę persikėlė pačiu laiku, paslaugų, teikiamų lietuvių kalba, prasme Lietuva šiandien dar truputį atsilieka nuo kitų Europos šalių.
„Gamintojai daugiausia programų lokalizuoja į didžiųjų valstybių kalbas, o pirmenybę teikia vadinamosioms FIGS grupės kalboms: prancūzų, italų, vokiečių ir ispanų. Kuo daugiau šalyje gyventojų, tuo daugiau pirkėjų, kurie atneša didesnį pelną, – pastebi dr. Gintautas Grigas, Vilniaus universiteto mokslininkas. – Tačiau nereikėtų visko „nurašyti“ programų lokalizuotojams ir jų pelno skaičiavimui – svarbiu veiksniu lokalizacijos naudai laikomas ir kompiuterio naudotojo pasipriešinimas svetimai kalbai ir kultūrai“.
Pasipriešinimas būna dviejų rūšių: aktyvus ir pasyvus. Aktyviame pasipriešinime dalyvauja ir valstybė, reguliuodama lokalizuotos programinės įrangos naudojimą, pasyviame – patys žmonės teikia pirmenybę lokalizuotoms programoms. „Lokalizuotas programas sėkmingai naudoja danai, švedai, suomiai, norvegai, olandai, čekai, slovakai, rusai ir kt., todėl turime puikių pavyzdžių, kaip sava kalba gali būti tikrai patogi kompiuterio naudotojui“, – pastebi dr. A. Smetona.
Neretai svarstomas klausimas ir apie lietuvių kalbos sudėtingumą, teikiami siūlymai atsisakyti kai kurių taisyklių, teigiama, kad kalba sunki ir nepatogi naudoti. Lietuvių kalboje yra 32 raidės, iš kurių tik 9 yra savitosios – lietuviškos. Palyginimui – mažiausiai raidžių abėcėlėje turi airių kalba – 23, daugiausiai – prancūzų kalba – 41 raidę, taigi vidutiniškai Europos kalbų abėcėlėje yra 31 raidė. Raides Q, W ir X turi lygiai pusė (11 iš 22) lotyniškus rašmenis vartojančių ES kalbų, taigi lietuvių kalbos abėcėlė pagal raidžių skaičių yra ties ES kalbų abėcėlių viduriu, todėl tai, kad Lietuva kiek atsilieka pagal programų lokalizavimo skaičių nuo kitų Europos šalių – dar neįrodo abėcėlės kaltės. „Pagrindinė menkos lietuviškų programų pasiūlos priežastis ta, kad lokalizuoti programinę įrangą Lietuvoje buvo pradėta vėliau negu daugelyje kitų Europos šalių. Pavyzdžiui, kompanija „Microsoft“ lietuvinti savo programas pradėjo 2001 m., parengę tekstų rengyklę „Word XP“ lietuvių kalba, o operacinę sistemą visiškai sulietuvino tik 2009 m. – tai buvo „Windows 7“.
Greičiausiai taip atsitiko todėl, kad gamintojai nebuvo užtikrinti, kad grįš visos investicijos – prie šio aspekto užtikrinimo puikiai prisidėti galėtų valstybės reguliuojamas lokalizuotų programų naudojimas“, – sako dr. G. Grigas.
Padėti pasivyti Europą bando Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas savo projektu „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“. Projekto rezultatai – sulietuvintos 4 kompiuterinės programos, vertimo atmintis ir elektroniniai žodynai bus pateikti viešam naudojimuisi: elektroninio aplanko ir socialinių tinklų programą, virtualiąją mokymosi aplinką, ryšių su klientais valdymo sistemą ir buhalterinės apskaitos programą į savo kompiuterius įsidiegti galės bet kurie norintys.
Paieška archyve
