Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės

Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) vadovas Vidmantas Tomkus neabejojo, kad sėkmingas GPS imtuvo eksperimentas sudomins mažųjų palydovų gamintojus pasaulyje, siekiančius „CubeSat“ technologiją pritaikyti komercinėms reikmėms.

„Mūsų žiniomis palydovinės navigacijos sistemos eksperimentas buvo atliktas vos keliuose „CubeSat“ tipo palydovuose pasaulyje ir ne visi buvo sėkmingi. Palydovui skriejant 8 km/s greičiu, paprastai yra sudėtinga nustatyti jo vietą pasitelkus GPS“, – sakė LKA vadovas.

Anot jo, kosmoso sąlygoms pritaikyti ir specialiai paruošti GPS imtuvai rinkoje kainuoja apie 50 tūkst. Lt – tai suma, kurį įkandama tik profesionalių palydovų gamintojams.

„Tuo tarpu mažųjų palydovų technologijos tikslas – atpiginti palydovų paleidimą tiek, kad kosmosas taptų prieinamas kuo platesniam ratui žmonių – tiek universitetams, tiek privačioms kompanijoms. Šie galėtų iš mažųjų palydovų, pavyzdžui, atlikti tikslius Žemės stebėjimus, tiekti bevielio ryšio paslaugas. GPS imtuvai jiems padėtų koreguoti palydovų orbitą, kai palydovai skrenda rikiuotėje“, – aiškino V. Tomkus.

Įsijungęs „LitSat-1“ GPS imtuvas siunčia informaciją apie palydovo orbitos aukštį ir jo skrydžio greitį. Šie duomenys Kauno mokslininkams leis geriau suprasti palydovo skrydį ir jo padėtį Žemės atžvilgiu, geriau pasiruošti kitoms misijoms kosmose. Naujausius misijos techninius duomenis radijo ryšio mėgėjai gali stebėti www.litsat1.eu svetainėje.

Kitas labai svarbus „LitSat-1“ kūrėjų komandos uždavinys – dar priešakyje. Netrukus bus išbandytas palydove įrengtas tiesinis transponderis, kuris garsu ištransliuos tautos išrinktus tris žodžius – Lietuva myli laisvę.

Siekiama, kad tautos balsas iš kosmoso garsu pirmąkart nuskambėtų iki Nepriklausomybės šventės kovo 11-ąją.