Penktadienį 9:30 Lietuvos laiku pirmasis palydovas šalies istorijoje „LituanicaSat-1“ paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą erdvę. Aparatą į kosmosą „išmetė“ robotinė ranka, valdoma japonų astronauto Koichi Wakata. TKS tuo metu skrido virš Rusijos, rytinės Sibiro dalies. „LituanicaSat-1“ tapo pirmuoju lietuvišku palydovu, kurio siunčiamą signalą pavyko išgirsti radijo operatoriams. Pirmasis „LituanicaSAT-1“ signalą pagavo Vokietijos radijo mėgėjas Mike Rupprecht, apie tai paskelbęs savo tinklaraštyje.
„Kartu su visa komanda labai džiaugiamės sėkmingu palydovo startu. Baigėme vieną svarbiausių techninių misijos etapų – pirmąjį pusvalandį po atsiskyrimo nuo TKS palydovas turėjo tiesiog sklęsti orbita. Aktyvavimosi protokolas suveikė idealiai, 10:49 Lietuvos laiku su palydovu „LituanicaSat-1“ užmegztas radijo ryšys iš Vilniaus universitete Matematikos ir informatikos fakultete įrengto misijos kontrolės centro. Tiesa, signalas buvo labai silpnas, tačiau palydovas skriejo vos pakilęs virš horizonto. Tačiau praėjus vos kelioms minutėms po aktyvavimosi viso pasaulio radijo mėgėjai pradėjo siųsti informaciją, kad jiems pavyko užfiksuoti mūsų palydovo telemetrijos duomenis. Patvirtinimų jau turime iš Vokietijos, Rusijos, Japonijos. Tai įrodo, kad palydovas sėkmingai aktyvavosi ir pradėjo savo misiją“, – teigia „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.
Pasak jo, pirmųjų ryšio seanso metu iš Misijos kontrolės centro tikrinamos palydovo gyvybinės funkcijos, kiti svarbūs techniniai parametrai, jie analizuojami. Iš pirmojo seanso metu gautų duomenų nustatyta, kad palydovo baterijos įtampa 7,44V. Į JAV palydovas buvo išsiųstas pilnai pakrautas (8,4V), o baterijoms išsikrovus iki 7,2V, sistema automatiškai pereina į saugos režimą ir laukia, kol saulės elementų pagalba sukaups pakankamai energijos užduotims vykdyti.
Sprendimas, kada nuskambės pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso „linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“, kuriuos ištarė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bus priimtas atidžiau išanalizavus palydovo techninę būklę, orbitos parametrus ir radijo eterio užimtumą kosmose tuo metu. Dėl tų pačių priežasčių dar nėra žinoma, kada tiksliai palydovas atliks kitus suplanuotus eksperimentus ir tyrimus.
„LituanicaSAT-1“ į žemės orbitą paleistas drauge su kitais 5 nano palydovais. Visi palydovai „iššauti“ atgal TKS judėjimo krypčiai, 45° kampu žemyn. Pagal NASA saugumo reikalavimus, po pusvalandžio laisvo skriejimo erdve, įsijungė pirmosios palydovo gyvybinės funkcijos, automatiškai išsiskleidė antenos ir palydovas Morzės kodu pasiuntė pirmuosius signalus į žemę. Pirmasis signalas pradėtas palydovo radijo šaukiniu LY5N.
Primename, kad pirmasis palydovas šalies istorijoje „LituanicaSAT-1“ ilgiau nei 6 mėn. skries atvirame kosmose, 400 kilometrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu.
Lietuvių kurtas FM balso retransliatorius palydove kol kas išjungtas. Kūrėjai atskirai informuos visus radijo mėgėjus, kad jau saugu užmegzti ryšį per „LituanicaSAT-1“ palydovą – tai galės kiekvienas radijo mėgėjas. Norintieji gali radijo stotelėje jau nustatyti atitinkamus dažnius: FM radijo švyturio dažnis: 437,275 MHz (šaukinys LY5N); FM telemetrijos priėmimo dažnis – 437,550 MHz (9600 bps FSK moduliacija, AX.25 UI protokolas).
Paieška archyve
