Šiandien 9:30 val. Lietuvos laiku iš Tarptautinės kosminės stoties į orbitą vienas po kito sėkmingai išleisti du pirmieji lietuviški palydovai. Pirmasis į atvirą kosmosą išleistas Kauno technologijos universiteto „LitSat-1“ palydovas ir iš karto po jo – Vilniaus universiteto „LituanicaSat-1“.
Šiuo metu Kauno technologijos universitete įrengtoje naujoje ryšio stotyje budi „LitSat-1“ komanda – tikimasi, kad pirmąjį ryšį pavyks užmegzti dar šiandien. Planuojama, kad pirmą kartą palydovai virš Lietuvos praskries 10:30 val., o vėliau – apie 12:30 val. Likusi komandos dalis įsikūrusi Liepiškių ryšio stotyje šalia Vilniaus.
Kaip aiškino profesorius Darius Gailius, vos „LitSat-1“ palydovas buvo paleistas į atvirą kosminę erdvę, jame įsijungė trys palydovo kampuose esantys maitinimo jungikliai ir palydovas pradėjo savo „gyvenimą“ – įsijungė pagrindiniai mazgai: maitinimo šaltinis, pagrindinis ir pagalbiniai procesoriai, jutikliai. Būtent nuo tos akimirkos pradėtas ir skrydžio laiko skaičiavimas.
Vėliau pagrindinis procesorius patikrins visų pagrindinių palydovo mazgus, pradės registruoti ir 10 kartų per sekundę dažniu į vidinę atmintį įrašys visus pagrindinius palydovo parametrus (įtampos, srovės, apšviestumo, temperatūros, magnetinio lauko, orientacijos jutiklių signalus).
Tiesa, pirmąsias 40 min. palydovas skrieja tylos režimu, t. y. visi radijo siųstuvai lieka išjungti. Tik po to išsiskleis antenos, o dar po minutės – įsijungs pagrindinis palydovo siųstuvas-imtuvas, kuris kas 4,5 sekundės siųs „švyturio“ signalą su telemetrine informacija – pagrindiniais palydovo „gyvybiniais“ duomenimis. Nuo tos akimirkos su palydovu galima bandyti susisiekti.
Užmezgus ryšį su „LitSat-1“ iš žemės valdymo stoties, jį bus galima pilnai ištestuoti: išbandyti tiesinį transponderį, GPS imtuvą, parsiųsti jutiklių signalus ir kitus pagrindinius palydovo parametrų įrašus.
Su pirmuoju ryšiu iš kosmoso turėtų atskrieti ir užkoduoti trys pirmieji lietuviški žodžiai. Kokie jie bus – sužinosime jau netrukus.
Paieška archyve
